Paprastai prisimenant Prienų seniūnijos ir Marijampolės miesto istoriją, apie Butlerienes ir jų darbus šiam kraštui, rašomi tik geri žodžiai. Tai tinka Prienų seniūno, grafo Gotardo Vilhelmo Butlerio žmonai Konstancijai Vodinskytei, nuveikusiai daug reikšmingų darbų skatinant seniūnijos ekonominę veiklą kartu su vyru per dvylika bendrų 1649-1661 gyvenimo metų, o vėliau, likus našle, vienos iki 1676 metų, arba kitai Butlerienei -Pranciškai Ščiukaitei Staropolės -Marijampolės kūrėjai, Marko Antonijaus Butlerio žmonai, kurios atliktiems darbams XVIII a. aprašyti reiktų nemažo rašinio.
Tik šį kartą prisiminsim „blogąją“ Butlerienę: paskutiniojo Prienų seniūno grafo Mykolo Butlerio antrąją žmoną Marianą Markovską. Pirmoji Mykolo žmona Benedikta Pacaitė Butlerienė mirė 1765 m. liepos 6 d. palikdama našlaite mažą dukrelę, anytos garbei pavadinta Pranciškos vardu. Marijonų vienuolių kronikoje likęs įrašas, kad Butleriui mirus „didžiuliai sambrūzdžiai kilo tarp kunigaikščių Radvilų ir seniūnienės dėl gėrybių, paveldo ir pasogų. Kunigaikščiai atvažiavo pasogos, bet iš to prasidėjo bylos su Seniūniene, kuriai iki gyvos galvos buvo užrašytos visos gėrybės ir visas pasilikęs kilnojamas turtas.“ Ir dar vienuoliai rašo, kas grafas Butleris vedė Markovska „clandestine“ (tai yra „paslapčia“) ir Lietuvoje apie tai nebuvo žinoma. Kultūros istorikė Gražina Marija Martinaitienė mano, kad ši santuoka buvo nelygiavertė ir grafo artimiesiems buvo nepageidaujama.
Taigi, 1782 m. pradžioje mirus Mykolui Butleriui seniūnija, kaip ir buvo numatyta dar 1775 m., atiteko artilerijos generolui Kazimierui Nestorui Sapiegai. Tačiau liko daug kilnojamo ir nekilnojamo Butlerių turto tos giminės privačiose valdose ir visas gėrybes paveldėjo Mykolo našlė, antroji jo žmona Mariana Markovska Butlerienė. Dar prieš tai- 1779 metais jai iki gyvos galvos buvo užrašyta Pramedžio (Promiezie) valda su dvaru ir kitais priklausiniais, (apie Pramezį 1986 metais rašė Algimantas Miškinis ir Algirdas Baliulis straipsnyje „Išnykę Lietuvos miestai ir miesteliai“) Šis miestelis pretendavo tapti nemažu miestu, bet labai smarkiai nukentėjo per XVII a. vidurio karą- buvo apiplėštas ir sudegintas. Vis dėl to dar XVIII a. pabaigoje -1794 m. iš šios valdos M. Markovska Butlerienė gaudavo nemažų pajamų, nes Pramedžio dvaras su kaimais ir malūnais viso turėjo 94 dūmus (namus, sodybas) per metus mokantis 846 auksinus mokesčių. Palyginimui tais metais Marijampolės mieste buvo 120 dūmų ir mokėjo 562 auksinus metinio mokesčio. Jai taip pat atiteko Vaizbūniškių dvaras su kaimais (Bartninkų parapijoje)su 30 dūmų, Siponių dvaras (Punios parapijoje) su 29 dūmais. Negana to, 1792 m. sausio 28 d. M. Butlerienė iš Juozo Stravinsko už 3000 auksinų nupirko valdą esančia Kauno pavieto Panemunės apylinkėse, Punios parapijoje.
Prienų seniūno Mykolo Butlerio dukra iš pirmosios santuokos Pranciška Butlerytė 1778 metais ištekėjo už karališkosios gvardijos generolo majoro Jurgio Radvilos, o šiam mirus antrą kart ištekėjo už tos pačios giminės atstovo majoro leitenanto ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gvardijos vado Mykolo Radvilos. Kaip rašo G. M. Martinaitienė, po daugybės peripetijų karališkasis tribunolas Liubline patenkino Radvilų apeliaciją ir įpareigojo pamotę atiduoti sutartą kunigaištienės Pranciškos pasogą.
Su antraja žmona M. Markovska grafas Mykolas Butleris sugyveno du sūnus-Joną ir Antaną ir dukterį Juzefa, kurių veikla su Lietuva jau beveik nesusijusi.