Daugiau nei prie\u0161 350 met\u0173 Prien\u0173 parapija, tuo pa\u010diu ir seni\u016bnija, driek\u0117si nuo Nemuno iki \u0160e\u0161up\u0117s, kur dabar \u012fsik\u016br\u0119s Marijampol\u0117s miestas. Rytin\u0117je \u0161ios seni\u016bnijos pus\u0117je, aplink Prienus, Bir\u0161ton\u0105, buvo nema\u017eai kaim\u0173, o \u012f vakarus t\u0119s\u0117si negyvenami mi\u0161kai ir ne\u012f\u017eengiamos pelk\u0117s. \u0160ios vietov\u0117s vardas istorijos eigoje keit\u0117si nuo bendrinio \u201epa\u0161e\u0161upio\u201c iki tikrinio \u201ePa\u0161e\u0161upys\u201c, tad ir \u0161iame straipsnyje naudosim skirting\u0105 jo u\u017era\u0161ym\u0105. Pavyzd\u017eiui kunigas istorikas Jonas Reitelaitis savo darbuose \u0161i\u0105 viet\u0105 vadino \u201ePrien\u0173 seni\u016bnijos pa\u0161e\u0161upiu\u201c pastar\u0105j\u012f \u017eod\u012f kaip bendrin\u012f vard\u0105 ra\u0161ydamas ma\u017eaj\u0105 raide. Tai ir suprantama, nes tas pa\u0161e\u0161upys prad\u017eioje buvo tik pelk\u0117tas mi\u0161kas prie \u0160e\u0161up\u0117s nutol\u0119s nuo seni\u016bnijos ir parapijos centro Prien\u0173 ir kurioje v\u0117liau apsigyveno gyventojai ir augo gerokai nuo to centro izoliuoti kaimai. Ankstyviausiuose parapijos metrik\u0173 knygose tie kaimai buvo i\u0161skirti \u012f atskir\u0105 grup\u0119 ir \u012fvardinti kaip \u201epa\u0161e\u0161upys\u201c, \u201epa\u0161e\u0161upyje\u201c ar \u201ePa\u0161e\u0161upio metrika\u201c. Tik gerokai v\u0117liau (apie 1710 metus) \u0161i vietov\u0117 \u012fvardinta kaip Pa\u0161e\u0161upio vaityst\u0117 t.y. tapo atskira administracinio teritorinio vieneto dalimi (svarbi pastaba- kaimo tokiu vardu ten u\u017etikti nepavyko). Dar truput\u0117li v\u0117liau (apie 1732 metus) \u010dia jau buvo Prien\u0173 parapijos Pa\u0161e\u0161upio filija. Na bet apie visk\u0105 i\u0161 prad\u017ei\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Prien\u0173 seni\u016bnijos vakarinio pakra\u0161\u010dio, t. y. pa\u0161e\u0161upio, apgyvendinimas<\/strong> paspart\u0117jo 1654\u20131655 m., prasid\u0117jus Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos karui su Maskvos kunigaik\u0161tyst\u0119 ir \u0160vedijos karalyst\u0119. Kunigas Jonas Reitelaitis apie t\u0105 laikotarp\u012f ra\u0161o: \u201eO kai u\u017e\u0117jo 1655 met\u0173 karas, tai \u016adrijos vaityst\u0117s ir dalies Alytaus seni\u016bnijos valstie\u010diai su visa manta nuo karo \u017eiaurum\u0173 sub\u0117go sl\u0117ptis \u012f giri\u0105 prie Dovin\u0117s. Kadangi tais metais Bir\u0161tono-Prien\u0173 mi\u0161kas pa\u0161e\u0161upyje buvo labai didelis <\u2026> tai nuo Dovin\u0117s \u012f \u0161iaur\u0119 <\u2026> buvo ir laisva, ir saugu. Tai \u016adrijos-Punios valstie\u010diai u\u017e Pali\u0173 ir u\u017e Dovin\u0117s \u012f \u010dia ir sub\u0117go ir \u010dia \u0117m\u0117 kurti sodybas. Ir jie \u010dia Prien\u0173 didgirio u\u017e\u0117m\u0117 nema\u017e\u0105 plot\u0105\u201c.[1]<\/a> Taip \u010dia atsirado pirmieji kaimai randami 1677 met\u0173 Prien\u0173 seni\u016bnijos inventoriuje[2]<\/a>, sura\u0161ytame Konstancijai Butlerienei perleid\u017eiant seni\u016bnij\u0105 s\u016bnui Morkui. Tie kaimai tai: Surgu\u010diai su 10 d\u016bm\u0173 (sodyb\u0173) (Surgucie)<\/em>, Palugin\u0117 (tu\u0161\u010dias) (Paluginie)<\/em>, Degu\u010diai su 12 (Degucie)<\/em>, Triobi\u0161kiai su 9 (Traby), <\/em>Traki\u0161kiai su 22 (Trakiszki)<\/em>, Nartas su 9 d\u016bmais (Narty)<\/em>. Ba\u017eny\u010dios buvo tik rytin\u0117je Prien\u0173 parapijos dalyje, Prienuose ir Bir\u0161tone. Pasibaigus karui su \u0161vedais ir maskv\u0117nais, ba\u017eny\u010dias teko atstatyti, nes abi buvo sudegintos. Bir\u0161tone buvo sur\u0119sta dar\u017ein\u0117s tipo pa\u0161i\u016br\u0117, o Prienuose klebonas Adalbertas Izdebskis, gav\u0119s paramos 1674 m. pastat\u0117 medin\u0119 puo\u0161ni\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105 (parama tik\u0117tina, i\u0161 Konstancijos Butlerien\u0117s, nes nuo 1644 met\u0173 jos vyrui Gotardui Vilhelmui Butleriui karalius patik\u0117jo valdyti Prien\u0173 seni\u016bnij\u0105). Dar 1669 m. vizitacijos metu A. Izdebskis, lietuvis, tuo metu 53 met\u0173, buvo i\u0161peiktas, kaip abejingas, aplaidus, tod\u0117l daug vaik\u0173 be krik\u0161to, saugusi\u0173j\u0173 be i\u0161pa\u017einties ir kit\u0173 sakramet\u0173 gyvena, be to, parapijoje vis dar daug liuteron\u0173[3]<\/a>. Ko gero tai kritika did\u017eia dalimi u\u017e pa\u0161e\u0161upio gyventoj\u0173 atskirt\u012f, kuri nuo klebono pastang\u0173 nelabai gal\u0117jo kisti, nes pasiekti Prien\u0173 parapijos tolimiausius kaimus, esan\u010dius prie \u0160e\u0161up\u0117s toliau nei u\u017e 6 myli\u0173 ( 1 mylia \u2013 7 kilometrai, tad atstumas buvo apie 42 kilometrus) ir, reik\u0117jo daug laiko, l\u0117\u0161\u0173, o, be to, buvo ir pavojinga. B\u016bdavo sunku nukakti ne tik \u012f tolimus parapijos kaimus, bet kartais ir \u012f visai \u0161alia Prien\u0173 esan\u010dias vietoves, pavyzd\u017eiui, kai 1669 m. i\u0161siliejo Nemunas, klebonas nenuvyko net pas Bir\u0161tono tikin\u010diuosius. Gal d\u0117l to, nors ir smarkiai i\u0161bartas, Adalbertas Izdebskis toliau klebonavo ir administravo ne tik Prien\u0173, bet ir Bir\u0161tono parapij\u0105.<\/p>\n\n\n\n Keletas \u017eod\u017ei\u0173, kaip tuo metu \u017emon\u0117s keliavo Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos keliais. \u017dinoma, kad Lenkijoje keliai buvo geresni nei Lietuvos Did\u017eiojoje kunigaik\u0161tyst\u0117je. XVII a. antroje pus\u0117je ra\u0161ytuose kelioni\u0173 apra\u0161ymuose nurodomas skirtingas laikas, per kur\u012f \u017emon\u0117s \u012fveikdavo t\u0105 pat\u012f atstum\u0105. Vienas tvirtino per dien\u0105 nukeliaudav\u0119s apie 44 km, kitas \u2013 nuo 18 iki 36 km. Sugai\u0161t\u0105 laik\u0105 kelyje nulemdavo ir met\u0173 laikas, ir konkretus kelias, ir gamtos s\u0105lygos bei daugyb\u0117 kit\u0173 aplinkybi\u0173. \u017dmon\u0117s, kurie pateik\u0117 apra\u0161ymus, keliaudavo da\u017eniausiai i\u0161 miesto \u012f miest\u0105 (pvz., i\u0161 Krokuvos \u012f Vilni\u0173, i\u0161 Vilniaus \u012f Gardin\u0105) vedusiais keliais, o ne sunkiai praeinamais mi\u0161k\u0173 takais ar pelk\u0117mis, kaip kad teko ba\u017eny\u010dios tarnams, vykstantiems \u012f vakarin\u0119 Prien\u0173 seni\u016bnijos dal\u012f (dar ir XIX am\u017eiaus viduryje prie Kvieti\u0161kio, Narto, Neti\u010dkampio buvo daug pelk\u0117t\u0173 ir \u0161lapi\u0173 vietovi\u0173, vietovard\u017eiuose turin\u010di\u0173 \u201epelk\u0117s\u201c ar \u201ebalos\u201c pavadinimus, pvz., Bagnista gora (Pelk\u0117ta kalva), Bagnista (Pelk\u0117ta), Bociane bagno (Gandro pelk\u0117), \u0160lampabal\u0117, Klin\u010dbal\u0117 ir pan.<\/em>). Dabar atstumas tarp Prien\u0173 ir Marijampol\u0117s tiesiu asfaltuotu keliu yra 42 kilometrai, ta\u010diau anuomet net tako, pana\u0161aus \u012f keli\u0105, ten nebuvo. Galima numanyti, kad keliautojams reik\u0117jo \u012fveikti didesn\u012f atstum\u0105 apeinant raistus, kemsynus ir kitokias kli\u016btis ir sugai\u0161ti daug daugiau laiko.<\/p>\n\n\n\n 1690 metais, mirus Prien\u0173 seni\u016bnui Morkui Butleriui, karalius privilegija Prien\u0173 seni\u016bnij\u0105 su Bir\u0161tono giria paved\u0117 valdyti jo broliui Aleksandrui. Liepos 15 d. buvo sura\u0161ytas \u0161ios karaliaus valdos inventorius.[4]<\/a> \u010cia randame jau prie\u0161 13 met\u0173 t.y. 1677 metais min\u0117tus penkis kaimus, t. y. Surgu\u010dius (dabar buvo 9 sodybos), <\/em>Degu\u010dius (11), <\/em>Triobi\u0161kius (7), <\/em>Traki\u0161kius (15), <\/em>Nart\u0105 (9)<\/em>, ir kelis naujus kaimus: Neti\u010dkamp\u012f (Nityskampis), <\/em>kuriam atmatuoti 4 valakai \u017eem\u0117s, ir Nartelis, kitaip vadinamas Buktele (Nartele alies Buktynki), su <\/em>2 valakais \u017eem\u0117s. Neti\u010dkampio vardu 1592 metais buvo vadinamas laukas, o aplinkiniuose mi\u0161kuose stov\u0117jo apleistos mi\u0161ko kirt\u0117j\u0173 b\u016bdos, tod\u0117l tvirtinti, kad jau XVI a. pb. \u010dia buvo kaimas, nereik\u0117t\u0173.<\/p>\n\n\n\n Neti\u010dkampio (Nityskampis, Nietyszkampie, Neticzkampi) <\/em>vardo kilm\u0119 pavyko i\u0161\u0161ifruot kalbininko profesoriaus Aleksandro Vanago darb\u0173 pagalba. Jis yra paai\u0161kin\u0119s Var\u0117nos rajone esan\u010dio Nete\u010diaus e\u017eero vardo reik\u0161m\u0119, kildindamas j\u012f i\u0161 lenki\u0161ko \u017eod\u017eio \u201enieciez\u201c <\/em> rei\u0161kian\u010dio \u201estovint\u012f vanden\u012f; ma\u017e\u0105 pakrant\u0117s e\u017eer\u0117l\u012f<\/em>\u201c. M\u016bs\u0173 Neti\u010dkampiui tas paai\u0161kinimas taip pat tinka, nes apie 1592 m. toje vietoje \u0160e\u0161up\u0117s up\u0117je buvo \u017euvims u\u017etvara ir kita tokia u\u017etvara buvo Dovin\u0117s up\u0117je t.y. \u010dia buvo \u201enetekantis vanduo\u201c (nieciez) nuo kurio prad\u017eioje pavadintas laukas, o v\u0117liau suteiktas vardas kaimui \u012fkurtam apie 1689 metus.<\/p>\n\n\n\n Yra i\u0161lik\u0119 1690 m. Trak\u0173 vaivadijos Kauno pavieto, kuriam priklaus\u0117 ir Prien\u0173 seni\u016bnija, priva\u010di\u0173 \u017eem\u0117s vald\u0173 s\u0105ra\u0161as[5]<\/a>. Dauguma Kauno pavieto bajor\u0173 buvo padalinti \u012f 3 traktus, tai Panemun\u0117s, U\u017egirio ir U\u017enerio. Panemun\u0117s trakt\u0105 sudar\u0117 Bir\u0161tono, Dars\u016bni\u0161kio, Punios ir Stakli\u0161ki\u0173 ratai (kolo). Mus dominanti vietov\u0117 buvo Bir\u0161tono rate. \u010cia \u012fra\u0161yti 9 gimini\u0173 bajorai. Kitame t.y. U\u017egirio trakte randame Pa\u0161e\u0161up\u012f (valdytojas Zienovi\u010dius), kuris buvo \u0161alia dabartinio Kudirkos Naumies\u010dio. Tai tas pats Pa\u0161e\u0161upys, kur\u012f v\u0117liau vald\u0117 Adomas Narbutas ir kur\u012f kunigas istorikas Jonas Totoraitis klaidingai \u012fvardijo kaip Marijampol\u0117s pirmtak\u0105.<\/p>\n\n\n\n Nagrin\u0117jant Prien\u0173 pa\u0161e\u0161upio kaim\u0173 istorij\u0105, nepaprastai svarbios i\u0161likusios senosios Prien\u0173 ba\u017eny\u010dios metrik\u0173 knygos. Sovietiniais laikais metrik\u0173 knygos<\/strong> i\u0161 vis\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 <\/strong>buvo paimtos ir i\u0161ve\u017etos \u012f Vilni\u0173, \u012f Istorijos archyv\u0105. Didel\u0117 dalis Prien\u0173 ba\u017eny\u010dios knyg\u0173 taip pat ten pateko, ta\u010diau seniausios krik\u0161to ir santuok\u0173 knygos liko ba\u017eny\u010dios bok\u0161tuose ir \u0161ventoriuje stovin\u010dios koply\u010dios pal\u0117p\u0117je[6]<\/a>. M\u016bs\u0173 laikus pasiek\u0117 1679\u20131761 m. krik\u0161to ir 1688\u20131742 m. santuok\u0173 metrik\u0173 knygos. Jos suteikia daug informacijos apie Prien\u0173 parapijos gyventojus, gyvenam\u0105sias vietoves, kieno pavaldume jos beb\u016bt\u0173 \u2013 karaliaus ar priva\u010di\u0173 savinink\u0173. Istorikas kunigas Jonas Totoraitis, grei\u010diausiai, tas knygas vart\u0117, nors duomen\u0173 apie prie \u0160e\u0161up\u0117s buvusius kaimus pateik\u0117 ma\u017eai. Tos nedidelio formato (apie 30X10 cm) knygos yra sura\u0161ytos lotyn\u0173 kalba, juodu ra\u0161alu, kai kur tekstas i\u0161bluk\u0119s ir d\u0117l to sunkiai \u012fskaitomas. Santuokos metrik\u0173 knygose randame informacijos apie besituokian\u010diuosius, j\u0173 vardus, pavardes, gyvenam\u0105sias vietas, nurodomi dar bent du santuokos liudininkai ir j\u0173 gyvenamosios vietos, o krik\u0161to metrik\u0173 knygose \u2013 krik\u0161tijamojo vard\u0105, jo t\u0117v\u0173 vardus ir pavardes, t\u0117v\u0173 gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105, sura\u0161yti ir krik\u0161tat\u0117vi\u0173 vardai su pavard\u0117mis, j\u0173 gyvenamosiomis vietomis. Taigi, viename tokiame \u012fra\u0161e gali b\u016bti nuo vieno iki keturi\u0173 kaim\u0173 pavadinimai.<\/p>\n\n\n\n Jau prad\u0117jome kalb\u0105 apie tai, kad ilg\u0105 laik\u0105 pa\u0161e\u0161upyje esan\u010dius kaimus kunigai lank\u0117 tik kart\u0105 per metus. Paprastai vizitai vykdavo \u017eiem\u0105, kuomet u\u017e\u0161aldavo pelkynai ir sniegu pasidengdavo laukai, tada nusigauti iki parapijos kra\u0161to ba\u017eny\u010dios tarnas (klebonas, vikaras (kamendorius) ar vienuolis) gal\u0117davo lengviau. Randame tokius apsilankym\u0173 \u012fra\u0161us: 1680 met\u0173 vasario m\u0117nes\u012f, 1681 m. ir 1682 m. saus\u012f, 1685 m. vasar\u012f ir t.t. 1690 met\u0173 \u012fra\u0161uose randame i\u0161ra\u0161\u0105 i\u0161 Pa\u0161e\u0161upio metrikos. Jos antra\u0161t\u0117 tokia: \u201eMetrika Poszeszupiensis <\/em><\/strong>Copulatorum et Baptisatorum Eodem Anno 1690 \u20269vembris Die..\u201c<\/em> [7]<\/a> (\u201ePa\u0161e\u0161upio metrika santuok\u0173 ir krik\u0161to tais pa\u010diais metais 1690 \u2026 lapkri\u010dio dien\u0105 ..\u201c<\/em>) \u201eMetrika Poszaszupiensis\u201c\u2013 tai bendrose Prien\u0173 parapijos metrik\u0173 knygose atskirai padaryti \u012fra\u0161ai, kur sura\u0161yti pa\u0161e\u0161upio kaim\u0173 gyventojams suteikti visi sakramentai. Grei\u010diausiai buvo taip, kad \u0161iems, nuo ba\u017eny\u010dios nutolusiems kaimams buvo ra\u0161oma atskira knyga ar galb\u016bt keletas lap\u0173 (vienas toks lapas, su jame sura\u0161ytais pa\u0161e\u0161upio kaimams suteiktais sakramentais, rastas \u012fd\u0117tas \u012f metrik\u0173 knyg\u0105), o, sugr\u012f\u017eus \u012f Prienus, jos turinys b\u016bdavo perra\u0161omas \u012f bendras parapijos knygas. Taigi, 1690 met\u0173 knygoje po antra\u0161te \u201ePa\u0161e\u0161upio metrika\u201c randame \u012fra\u0161us su 17 santuok\u0173 bei 16 krik\u0161t\u0173, sura\u0161yt\u0173 per dvi lapkri\u010dio m\u0117nesio dienas. \u0160tai visi \u0161iuose 33-uose \u012fra\u0161uose bent kart\u0105 pamin\u0117ti kaimai: Traki\u0161kiai, Triobi\u0161kiai, Degu\u010diai, Nartas, Nartelis, Surgu\u010diai, Me\u0161kin\u0117, Neti\u010dkampis ir kaimynini\u0173 parapij\u0173 kaimai: Puskepuriai, Tarpu\u010diai, Mokolai, Parausiai (gal Parausviai?). Kit\u0173 met\u0173 knygose v\u0117l randame antra\u0161t\u0119 \u201ePa\u0161e\u0161upio metrika\u201c, kur 1691 m. lapkri\u010dio 18 d. u\u017eregistruotos 7 santuokos ir 3 krik\u0161tai.<\/p>\n\n\n\n Lietuvoje dvasin\u0117 pavaldini\u0173 globa da\u017enai virsdavo prievarta. Buvo net paskelbti nuostatai, kuriuose nurodomas privalomas ba\u017eny\u010dios lankymas \u0161ventomis dienomis ir dalyvavimas pamaldose. Parapijie\u010diams, neprane\u0161usiems, d\u0117l ko nedalyvavo pamaldose, b\u016bdavo skiriamos pinigin\u0117s baudos ar net baud\u017eiami k\u016bno bausm\u0117mis. Min\u0117tuose nuostatuose buvo nurodyta, kaip turi lankyti ba\u017eny\u010di\u0105: kurie gyvena 1 mylios (7 km) atstumu nuo ba\u017eny\u010dios, privalo b\u016bti ba\u017eny\u010dioje kiekvien\u0105 sekmadien\u012f, kurie gyvena 2 myli\u0173 atstumu \u2013 kas antr\u0105, kurie 3 myli\u0173 \u2013 kas tre\u010di\u0105 sekmadien\u012f. Buvo numatytos \u012fvairios bausm\u0117s u\u017e pasnink\u0173 nesilaikym\u0105, velykin\u0117s i\u0161pa\u017einties neatlikim\u0105. Bauda buvo numatyta ir u\u017e naujagimi\u0173 nekrik\u0161tijim\u0105 per 3\u20134 dienas. Ta\u010diau nieko neteko rasti apie parapijie\u010di\u0173, gyvenan\u010di\u0173 nuo ba\u017eny\u010dios 6 myli\u0173 atstumu, baudim\u0105. Neteko rasti ir kitos tokios parapijos, kurios kaimai b\u016bt\u0173 taip toli nutol\u0119 nuo ba\u017eny\u010dios ar kad b\u016bt\u0173 vien\u0105 kart\u0105 metuose krik\u0161tijami per metus gimusieji. Tikriausiai tai dar vienas faktas, i\u0161skiriantis S\u016bduv\u0105 i\u0161 kit\u0173 kra\u0161t\u0173.<\/p>\n\n\n\n V\u0117lesniuose metuose taip vadinama\u201ePa\u0161e\u0161upio metrika\u201c \u012fvardijama \u012fvairiai: 1696 met\u0173 vasar\u012f tepara\u0161oma antra\u0161t\u0117 -\u201ePoszaszupie<\/em><\/strong>\u201c(Pa\u0161e\u0161upys) (pakrik\u0161tyti 7 vaikai ir 3 santuokos), 1697 met\u0173 saus\u012f dar paprastesnis u\u017era\u0161as \u2013 \u201eNa poszaszupiu<\/em><\/strong>\u201c (pa\u0161e\u0161upyje ma\u017eaja raide) ir sura\u0161omi sausio m\u0117nesio pabaigoje vakarinio kampo kaimuose suteikti sakramentai (7 krik\u0161tai ir 16 santuok\u0173). Pastarieji \u012fra\u0161ai patvirtina, kad pa\u0161e\u0161upio vardas \u010dia vartojamas apib\u0117\u017eti nema\u017e\u0105 teritorij\u0105 su ten esan\u010diais kaimais. B\u016btina pa\u017eym\u0117ti, kad nei viename i\u0161 auk\u0161\u010diau min\u0117t\u0173 \u201ePa\u0161e\u0161upio metrik\u0173\u201c \u012fra\u0161\u0173 ar bendrai Prien\u0173 parapijos knygose kaimo, pavadinto Pa\u0161e\u0161upio vardu, n\u0117ra. Ta\u010diau yra keletas i\u0161im\u010di\u0173 pasirodan\u010dias v\u0117lesniuose metuose ir kurias pasiai\u0161kinti reikia. Du kart -1703 ir 1705 metais, Pa\u0161e\u0161upio vardas, kaip kaimo ar konkre\u010dios gyvenamos vietos, randamas krik\u0161to metrik\u0173 knygoje. T\u0105 paai\u0161kinti galima taip: kaimynin\u0117je Punios parapijoje, u\u017e dabartinio Liudvinavo, buv\u0119s Pa\u0161e\u0161upio kaimelis (o ir dabar toks yra), vos puse mylios (dabar sakytum\u0117me apie 3 kilometrus) nutol\u0119s nuo Neti\u010dkampio ir Nartelio (priklausiusiems Prien\u0173 parapijai). Kad kaimelis tokiu pavadinimu ten buvo, su\u017einome i\u0161 karaliaus Augusto II 1711 spalio 6 d. sura\u0161yto dokumento, kai Stanislovas Eidziatovi\u010dius (Eydziatowicz) perdav\u0117 savo s\u016bnui Karoliui \u201eT\u016brup\u012f kitaip T\u016brup\u0117l\u012f ir Raudon\u0161il\u012f taip pat Pa\u0161e\u0161upiu pavadint\u0105\u201c .[8]<\/a> (Turupis alias Turupelis, y Raudonszylis takze Poszezszupie nazwane).<\/em> Tuo metu, t.y. XVIII a. prad\u017eioje, Liudvinave ba\u017eny\u010dios dar nebuvo, parapij\u0173 rib\u0173 taip pat grie\u017etai nesilaikyta, tad ir aplinkini\u0173 parapij\u0173 kaim\u0173 gyventojai pasinaudodavo Prien\u0173 ba\u017eny\u010dios tarn\u0173 paslaugomis, jiems kartkart\u0117mis aplankant pa\u0161e\u0161upio kaimus. Tad toje pa\u010dioje Prien\u0173 parapijos 1703\u20131724 met\u0173 krik\u0161to metrik\u0173 knygoje randame ne tik Pa\u0161e\u0161up\u012f, bet ir daug tolimesnius kaimus: Pluti\u0161kes, Dauk\u0161ius, Padovin\u012f, Varnupius\u2026<\/p>\n\n\n\n Kalbant apie pa\u0161e\u0161upio vard\u0105 b\u016btina pamin\u0117ti labai \u012fdomi\u0105 ir svarbi\u0105 \u017einut\u0119, randam\u0105 jau v\u0117lesniais metais. Taip Prien\u0173 parapijos pajam\u0173 ir i\u0161laid\u0173 knygoje, ra\u0161ytoje 1759 \u2013 1778 metais, tai yra jau tuomet, kai Marijampol\u0117 jau gyvavo ir ten veik\u0117 Prien\u0173 parapijos filija, 1761 m. bir\u017eelio 20 d. pajam\u0173 skiltyje padarytas \u012fra\u0161as, kad Degu\u010di\u0173 kaimo gyventojas Andrius Reinis u\u017e santuokos sakramentus sumok\u0117jo 10 timp\u0173. Visas \u012fra\u0161as skamba taip: \u201e Szlub Andrzey Reynis z <\/strong>Deguc od poszeszupia<\/em><\/strong>\u201c<\/strong> (\u201eSantuoka Andriaus Reinio i\u0161 Degu\u010di\u0173 nuo pa\u0161e\u0161upio<\/em><\/strong>\u201c) Tai dar vienas patvirtinimas, kad pa\u0161e\u0161upio vardas ne tik gal\u0117jo b\u016bti, bet ir buvo vartojamas bendrine reik\u0161me ir rei\u0161k\u0117 teritorij\u0105 su visais kaimais, i\u0161sibars\u010diusiais siaura juosta \u0160e\u0161up\u0117s de\u0161iniuoju krantu nuo Surgu\u010di\u0173 \u0161iaur\u0117je iki Neti\u010dkampio pietuose. Nuo 1732 m. gimim\u0173 metrik\u0173 knygos prad\u0117tos vesti ir saugoti Pa\u0161e\u0161upio koply\u010dioje, taigi Prien\u0173 metrik\u0173 knygose jau n\u0117ra pa\u0161e\u0161upio sakrament\u0173 \u012fra\u0161\u0173, nebent vienas kitas atsitiktinis atvejis, pvz., kaip anks\u010diau min\u0117tas A. Reinio atvejis, kurio nuotaka, matyt, buvo i\u0161 Prien\u0173 apylinki\u0173 ir santuoka buvo registruota Prien\u0173 ba\u017eny\u010dioje. Pa\u0161e\u0161upio koply\u010dioje vestos ir saugotos knygos gal\u0117jo b\u016bti puikiu \u0161altiniu pad\u0117sen\u010diu daugiau su\u017einoti apie \u010dia buvusius kaimus ir Staropol\u0117s miestelio augim\u0105, ta\u010diau atrodo tas knygas esame prarad\u0119. Dar 1936 m. Marijampol\u0117s ba\u017eny\u010dioje buvo saugomos ( o grei\u010diausiai iki pat karo prad\u017eios jos ten buvo) Pa\u0161e\u0161upio (Staropol\u0117s,Marijampol\u0117s) koply\u010dioje (ba\u017eny\u010dioje) ra\u0161ytos krik\u0161to<\/strong> metrik\u0173 56 knygos: 1732\u20131748 m., 1753\u20131779 m.<\/strong>, 1792\u20131825 m., 1827\u20131852 m., 1856\u20131858 m., 1860\u20131936 m. laikotarpi\u0173 gimim\u0173; santuok\u0173 <\/strong>35 vienetai 1749\u20131876 m.<\/strong>, 1882\u20131936 m. laikotarpi\u0173; mir\u010di\u0173 <\/strong>35 vienetai 1777\u20131825 m., 1835\u20131854 m., 1861\u20131881 m., 1886\u20131936 m.. [9]<\/a> (1818 m. rugs\u0117jo 26 d. inventoriuje buvo ir ankstyvesni\u0173 mirties knyg\u0173, nuo 1760 met\u0173.)[10]<\/a><\/p>\n\n\n\n Pirmosios sovietin\u0117s okupacijos metu -1941 m. vasario 5 d. dal\u012f Marijampol\u0117s parapijos metrik\u0173 archyvo per\u0117m\u0117 naujai \u012fkurtas Marijampol\u0117s civilin\u0117s metrikacijos miesto punktas. Gi prasid\u0117jus karo veiksmams bir\u017eelio 22 d. tos knygos gal\u0117jo \u017e\u016bt\u012f.<\/p>\n\n\n\n Ans\u010diau min\u0117tuose Prien\u0173 parapijos metrik\u0173 knygose randame \u012fra\u0161ytus ir Prien\u0173 seni\u016bn\u0173 graf\u0173 Butleri\u0173 vardus: 1693 m. kovo 27 d. krik\u0161tinant Martyno Masia\u017een\u010dio ir jo \u017emonos Dorotos s\u016bn\u0173 Juoz\u0105 i\u0161 \u0160auliakiemio (Szawlakieme<\/em>), krik\u0161to t\u0117vais buvo Aleksandras Butleris ir kilmingoji Katarina Mikulovi\u010dien\u0117,[11]<\/a> o 1717 m. vasario 23 d. Aleksandro s\u016bnus Markas Antonijus Butleris su \u017emona buvo kilmingojo Aleksando Ilini\u010diaus ir Helenos Borovskos santuokos liudininku.[12]<\/a><\/p>\n\n\n\n Po Aleksandro mirties 1710 m. vasario 15 d. privilegija Prien\u0173 seni\u016bnij\u0105 perima jo s\u016bnus Markas Antonijus ir pastarojo \u017emona Pranci\u0161ka. Kovo 10 d. sura\u0161ytas inventorius.[13]<\/a> Jame jau randame ne keturi\u0173, kaip anks\u010diau, o penki\u0173 seni\u016bnijos vaitys\u010di\u0173 kaimus. Naujajai vaitystei, vadinamai Pa\u0161e\u0161upio vaityste, priskirti seni\u016bnijos vakaruose esantys 13 kaim\u0173: Neti\u010dkampis 46 sodyb\u0173(Nietyskampis<\/em>), Nartelis 16 (Nartele<\/em>), Nartas 19 (Narty<\/em>), Traki\u0161kis 37(Trakiski<\/em>), Triobi\u0161kis 9 (Trabiski<\/em>), Degu\u010diai 19 (Degucie<\/em>), Puskelniai 7 (Puskielnia<\/em>), Pasasnys 2 (Pososna<\/em>), Surgu\u010diai 14 (Surgucie<\/em>), Me\u0161kin\u0117 15 (Meszkinie<\/em>), Pabukonis 15(Pabukonie<\/em>), Rai\u0161upys 10 (Rayszupie<\/em>), Senoji B\u016bda 21 (Stara Buda<\/em>). Visuose \u0161iuose kaimuose gyveno 230 \u0161eim\u0173, taigi apie 1200 \u017emoni\u0173 (gyventoj\u0173).<\/p>\n\n\n\n T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173, t.y. 1710 m. gegu\u017e\u0117s 18 d., krik\u0161to knygoje randame paskutin\u012f \u012fra\u0161\u0105, daryt\u0105 prie\u0161 maro epidemij\u0105, ir toliau u\u017era\u0161\u0105 \u201ePestis grasat\u201c (Maras \u0161\u0117lsta). \u012era\u0161ai knygose v\u0117l prad\u0117ti ra\u0161yti tik po met\u0173, t. y. 1711 m. gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f.<\/p>\n\n\n\n Maro epidemijos padarytiems nuostoliams \u012fvertinti 1712 m. kovo 15 d. buvo atlikta Prien\u0173 seni\u016bnijos inventorizacija[14]<\/a> ir Pa\u0161e\u0161upio vaityst\u0117je sura\u0161yti visi 13 anks\u010diau i\u0161vardyt\u0173 kaim\u0173. Pad\u0117tis buvo tragi\u0161ka: 9 kaimai buvo visi\u0161kai tu\u0161ti, Nartelyje, Narte ir Triobi\u0161kiuose rasta po vien\u0105, o Neti\u010dkampyje buvo dvi \u0161eimos.<\/p>\n\n\n\n Kol kas neturime dokument\u0173 apie Staropol\u0117s miesto steigim\u0105, jo augim\u0105, ta\u010diau yra dokument\u0173 apie jos \u201eses\u0117s\u201c Franopol\u0117s \u012fkurim\u0105.[15]<\/a> Abiej\u0173 \u0161i\u0173 miest\u0173 \u2013 Staropol\u0117s ir Frampol\u0117s \u2013k\u016br\u0117jas yra Markas Antonijus Butleris, j\u0173 steigimo laikas taip pat pana\u0161us. Frampole vadinamas miestelis yra Lenkijoje apie 70 km \u012f pietus nuo Liublino. Akivaizdu, kad \u0161io miesto vardas sietinas su Pranci\u0161kos Butlerien\u0117s vardu, bet pats Markas Antonijus Butleris to dokumente ne\u012fvardija. M. A. Butleris paveld\u0117jo Radzie\u010dino \u017eem\u0119 (taip pat netoli Liublino) ir ten nusprend\u0117 kurti miest\u0105. 1718 m. sausio 6 d. jis kreip\u0117si \u012f b\u016bsimo miesto ir jo apylinki\u0173 gyventojus prane\u0161damas, kod\u0117l jis imasi miesto k\u016brimo ir kokias lengvatas \u017emon\u0117ms suteiks: mat miesto steigimo vietoje susikerta keliai vedantys i\u0161 Krokuvos ir Vroclavo \u012f Lvov\u0105, i\u0161 Vengrijos \u012f Jaroslav\u0105 ir Liublin\u0105 bei \u012f Lietuv\u0105, Pr\u016bsij\u0105, Moz\u016brij\u0105 ir kitas svarbias vietas, d\u0117l to \u010dia galima atve\u017eti preki\u0173, rengti jomarkus ir turgus, gyventoj\u0173 \u010dia gyvena nema\u017eai. Seni\u016bnas skelbia, kad \u012fvairi\u0173 pilie\u010di\u0173 pra\u0161omas, sugalvojo miest\u0105 vardu Franopole kurti ir visoki\u0173 luom\u0173 \u017emon\u0117ms \u010dia leid\u017eiama apsigyventi, sklypai jiems bus nemokamai duodami. Skolininkai ar kuo \u012ftariami ir svetimi valdiniai priimami nebus. Miestas be dvaro \u017einios nauj\u0173 gyventoj\u0173 priimti negali. Nuo 1718 m. sausio 1 d. visi gyventojai de\u0161im\u010diai met\u0173 atleid\u017eiami nuo vis\u0173 mokes\u010di\u0173 ir prievoli\u0173. Degtin\u0117s varytojai ir smukli\u0173 laikytojai nuo mokes\u010di\u0173 atleisti trejiems metams, \u017eydai taip pat atleid\u017eiami nuo mokes\u010di\u0173. Mieste numatomi turg\u016bs kiekvien\u0105 sekmadien\u012f ir ketvirtadien\u012f, jomarkai \u2013 kiekvieno m\u0117nesio pirm\u0105 sekmadien\u012f. Negana to, seni\u016bnas \u012fsak\u0117 jo paties l\u0117\u0161omis i\u0161kasti keturis \u0161ulinius miesto aik\u0161t\u0117je, gyventojams mi\u0161ko med\u017eiagos duoti tiek, kiek tik reikia, bet ne parduoti, o tik savoms reikm\u0117ms. Dar numatyta pastatyti mal\u016bn\u0105 su lentpj\u016bv\u0119 ir milo v\u0117lykla (tame kra\u0161te buvo populiarus audimo amatas).<\/p>\n\n\n\n Taigi grei\u010diausiai ir m\u016bs\u0173 Staropol\u0117s miesto steigimo s\u0105lygos ir metodai tur\u0117jo b\u016bti labai pana\u0161\u016bs.<\/p>\n\n\n\n Buvo manyta, kad Pa\u0161e\u0161upio koply\u010dia buvo dabartin\u0117je J. Basanavi\u010diaus aik\u0161t\u0117je. J.Totoraitis ra\u0161\u0117: \u201e..Pa\u0161e\u0161upyje 1717 m. buvo pastatyta koply\u010dia<\u2026> arti \u0160e\u0161up\u0117s, prie gatvel\u0117s, kuri eina pro Bartlingo aptiek\u0105.\u201c<\/em>[16]<\/em><\/strong><\/a> <\/em>Ta\u010diau rasti dokumentai rodo k\u0105 kita. Prien\u0173 seni\u016bnas Markas Antonijus Butleris 1730 metais kreip\u0117si \u012f vyskup\u0105 Jurg\u012f Kazimier\u0105 Ancut\u0105 pra\u0161ydamas leidimo jo priva\u010di\u0105<\/strong> pa\u0161e\u0161upio koply\u010di\u0105<\/strong> (in privato oratorio curice bonorum Poszeszupie<\/em>) naudoti vis\u0173 apylink\u0117s gyventoj\u0173 reikm\u0117ms. Liepos 7 dien\u0105 toks leidimas buvo duotas, leista ten skirt\u012f kunig\u0105.[17]<\/a> Butleriams palikta teis\u0117 koply\u010dia naudotis per did\u017ei\u0105sias ir j\u0173 \u0161eimos \u0161ventes. Ta\u010diau, jei manysime, kad koply\u010dia buvo dabartin\u0117s Marijampol\u0117s centre, tai atskirsime Butleri\u0173 Kvieti\u0161kio dvar\u0105 nuo j\u0173 priva\u010dios <\/strong>koply\u010dios ir \u201epriversime\u201c grafus iki jos keliauti pus\u0119 mylios. Sunku tuo patik\u0117ti. \u017dinome, kad Kvieti\u0161kio dvaras gal\u0117jo b\u016bti \u012fkurtas apie 1717 metus ir tais pa\u010diais pastatyta koply\u010dia. Kod\u0117l, kokiu tikslu savo koply\u010di\u0105 reik\u0117t\u0173 statyti toli nuo dvarviet\u0117s? Kad privati pa\u0161e\u0161upio koply\u010dia buvusi dvare, ra\u0161o ir lenk\u0173 istorikas Zygmuntas Pro\u010dekas i\u0161 Marijon\u0173 istorijos ir dvasingumo instituto: \u201eI\u0161 prad\u017ei\u0173, t.y. iki \u012fkuriant vienuolyn\u0105 Staropol\u0117je, vienuoliai gyveno Kvieti\u0161kyje prie medin\u0117s ba\u017eny\u010dios<\/em><\/strong> (\u201ePocz\u0105tkowo mieszkali oni w domu przy drewnianym kosciele w Kwieciszkach\u2026\u201c ).[18]<\/a> Ta ba\u017eny\u010dia (tiksliau koply\u010dia) 1755 m. per gaisr\u0105 sudeg\u0117.(\u201e\u2026a w 1755 pozar zniszczyl istniej\u0105c\u0105 w Kwieciszkach kaplic\u0119\u2026\u201c[19]<\/a><\/p>\n\n\n\n 1738 metais, matyt, norint i\u0161siai\u0161kinti, kaip Prien\u0173 seni\u016bnija atsigauna po maro epidemijos, buvo sura\u0161ytas inventorius.[20]<\/a> \u010cia pirm\u0105 kart\u0105 randame pamin\u0117t\u0105 Kvieti\u0161kio dvar\u0105, o prie \u0160e\u0161up\u0117s sura\u0161yti \u0161ie kaimai: Vaiti\u0161kiai 3 d\u016bmai, sodybos (Woytiszki<\/em>), Neti\u010dkampis 18 (Nietiszkampie<\/em>), Nartelis 8 (Nartele<\/em>), Nartas 10 (Narty<\/em>), Triobi\u0161kiai 5 (Trabiszki)<\/em>, Degu\u010diai 6 (Degucie<\/em>), Puskelniai 5 (Puskielnie<\/em>), Smilgiai 3 (Nowina Szmilgi<\/em>), Surgu\u010diai 5 (Surgucie<\/em>), Rai\u0161upis 2 (Nowina Rayszupie<\/em>) 2, Pabukonis 7 (Nowina Pabukonie<\/em>), Traki\u0161kiai 2 (Trakiszki<\/em>), Stara B\u016bda 11 (Stara Buda<\/em>). \u012edomu, kad pastarasis kaimas, skirtingai nei visi kiti, tuo metu nemoka joki\u0173 mokes\u010di\u0173. Galima manyti, jog jo gyventojai buvo atleisti nuo prievoli\u0173, nes jo \u017eem\u0117se prad\u0117tas kurti Staropol\u0117s miestas. Jonas Reitelaitis apie Staros B\u016bdos kaim\u0105 ra\u0161\u0117: \u201eStara Buda \u2013 tai b\u016bsimosios Marijampol\u0117s pavadinimas. Ji ma\u017eu kaimeliu tik parodyta\u201c. [21]<\/a><\/p>\n\n\n\n Vis\u0173 min\u0117t\u0173 kaim\u0173 \u017eem\u0117 sumatuota valakais ir turi prieduose piev\u0173, margais sumatuot\u0173. \u017dem\u0117s \u0161eimos tur\u0117jo labai ma\u017eai, po dvylikt\u0105j\u0105 arba dvide\u0161imt ketvirt\u0105j\u0105 valako dal\u012f ir po kelis margus. Dvarui u\u017e valak\u0105 mok\u0117jo po 8 kapas gra\u0161i\u0173, o u\u017e priedin\u012f marg\u0105 po 24 gra\u0161ius. Be to, u\u017e pievas mok\u0117jo \u201epievin\u012f\u201c mokest\u012f ir dar \u201ekarnin\u012f\u201c mokest\u012f, nes mi\u0161ke augo daug liep\u0173. Gyventojai lupdavo liep\u0173 \u017eieves (karnas), jas parduodavo arba naudojo savo reikalams, i\u0161 j\u0173 vydavo virves, pindavo sietus, vy\u017eas ir t.t.<\/p>\n\n\n\n Vilniaus vyskupijos sinodo 1744 m. pateiktus Prien\u0173 parapijos kaimus J. Totoraitis sura\u0161\u0117 ne ta tvarka, kaip pateikta dokumento originale, tod\u0117l skaitant \u0161\u012f s\u0105ra\u0161\u0105 gali atrodyti, kad tuo pa\u010diu metu egzistavo Staropol\u0117s miestelis ir Stara B\u016bdos kaimas. Jei paskaitytum\u0117me originale[22]<\/a> i\u0161vardytus vietovard\u017eius, suprastum\u0117me, kad jie sura\u0161yti keliaujan\u010dio sura\u0161in\u0117tojo, prad\u0117jusio Prien\u0173 miestu ir apeinan\u010dio visus parapijai priskirtus kaimus. Taigi paskaitykime vis\u0105 s\u0105ra\u0161\u0105 i\u0161 eil\u0117s (galima \u017eym\u0117tis ir \u017eem\u0117lapyje): \u017demaitkiemis, \u017dukai, Naujiena, Kazokai, Mielai\u0161kampis, \u017demaitkiemis (jau kitas), Zondoni\u0161kiai, Medini\u0161kiai, Vartai, \u0160lavan\u010diai, Igli\u0161kis, Kuling\u0117, Neti\u010dkampis, Nartelis, Nartas, Augustai\u010diai (Gustai\u010diai), Staropol\u0117, Traki\u0161kiai, Grabi\u0161kiai (turi b\u016bti Trobi\u0161kiai), Degu\u010diai, Puskelniai, Rai\u0161upys, Smilgiai, Surgu\u010diai, Ku\u017eai, \u0160altupis, I\u0161lau\u017eas, Ba\u010dkininkai, B\u016bdos: Stara, Mazoviecka ir Smolnicka, Kalviai, Pocvietis, Va\u017eatkai, Alksniakiemis, R\u016bdupis, Poci\u016bnai, Bir\u0161tonas. Sekdami keliautojo-parapijos sura\u0161in\u0117tojo keliu, suprantame, kad Staropol\u0117 ir \u010dia minima Stara B\u016bda buvo skirtingose vietose (pastaroji grei\u010diausiai dabartinio Prien\u0173 rajono A\u0161mintos seni\u016bnijoje), gerokai nutolusiose viena nuo kitos.<\/p>\n\n\n\n XVIII a. antrojoje pus\u0117je Prienai vis dar buvo svarbiausias seni\u016bnijos centras. Apie tai galima spr\u0119sti i\u0161 \u010dia, Butleri\u0173 r\u016bmuose, vykusi\u0173 rengini\u0173. \u0160tai, 1761 m. Prieniuose vyko Rozalijos Butleryt\u0117s (Luko Aleksandro ir Kotrynos Butleri\u0173 dukros) ir Antano Osolinskio vestuv\u0117s, o 1778 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. Mykolo Butlerio dukros Pranci\u0161kos (vardas suteiktas mo\u010diut\u0117s garbei) ir generolo majoro Jurgio Radvilos vestuv\u0117s. Pastar\u0173j\u0173 vestuvi\u0173 metu vyko ir Prien\u0173 seni\u016bno grafo Mykolo Butlerio apdovanojimo \u0160ventojo Stanislovo ordinu ceremonija. Jam \u0161is apdovanojimas suteiktas karaliaus Stanislovo Augusto dar 1765 m., tik neai\u0161ku, u\u017e kokius nuopelnus ir kod\u0117l apdovanojimas taip v\u0117lavo. Apdovanojim\u0105 i\u0161kilmingai \u012fteik\u0117 Vilniaus vaivada Karolis Stanislovas Radvila.<\/p>\n\n\n\n Kauno pavieto pad\u016bm\u0117s 1775 m. mokes\u010di\u0173 liustracijoje be Marijampol\u0117s \u010dia sura\u0161yti 32 kaimai.[23]<\/a> Kunigas Jonas Reitelaitis, dom\u0117j\u0119sis \u0161io kra\u0161to istorija, apie tame dokumente minim\u0105 Marijampol\u0119 ra\u0161o: \u201eSenoji B\u016bda-Starapol\u0117 jau yra virtusi Marijampol\u0117s miesteliu.\u201c[24]<\/a><\/p>\n\n\n\n 1782 m. sausio 22 d., mirus Mykolui Butleriui (Marko Antonijaus ir Pranci\u0161kos s\u016bnui), Prien\u0173 seni\u016bnija, o kartu ir buvusi Pa\u0161e\u0161upio vaityst\u0117 (tuo metu Kvieti\u0161kio raktas) atiteko generolui Kazimierui Nestorui Sapiegai. Baig\u0117si Butleri\u0173 valdymo laikotarpis, truk\u0119s beveik pusantro \u0161imtme\u010dio. Pa\u0161e\u0161upys, kuriame XVII am\u017eiaus viduryje buvo sunkiai praeinamos pelk\u0117s ir girios, i\u0161gyveno karus, marus ir gaisrus. Dabar \u010dia augo Marijampol\u0117s miestas, greta buvo turtingas Kvieti\u0161kio dvaras, \u012fkurta Marijampol\u0117s parapija su daugiau nei pus\u0161im\u010diu kaim\u0173.<\/p>\n\n\n\n Rimvydas Urbonavi\u010dius<\/p>\n\n\n\n [1]<\/a> Vilniaus universiteto bibliotekos rankra\u0161\u010di\u0173 skyrius (VUB),F.102-556<\/p>\n\n\n\n [2]<\/a> Lietuvos valstyb\u0117s istorijos archyvas (LVIA), SA-3765, t.2<\/p>\n\n\n\n [3]<\/a> Vaida Kamuntavi\u010dien\u0117. Kauno dekanato parapij\u0173 pad\u0117tis XVII a. antrojoje pus\u0117je. SOTER 2009.30 (58)<\/p>\n\n\n\n [4]<\/a> Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas Minske (NIAB), F.1928, ap.1,(III t.),l.761-800<\/p>\n\n\n\n [5]<\/a> Metrika Litewska. Rejestry podymnego Wielkiego Ksi\u0119stwa Litewskiego. Wojewodztwo Trockie 1690 r. (opracowal Henryk Luliewicz), Warszawa 2000. (s\u0105ra\u0161as sudarytas archaji\u0161ka ir tuo metu nenaudota administracine-teritorine sistema \u012f k\u0105 atkreipia d\u0117mes\u012f tyrin\u0117tojai)<\/em><\/p>\n\n\n\n [6]<\/a> Algimantas Kajackas. Prien\u0173 parapijos archyvas. SOTER 2002.7(35)<\/p>\n\n\n\n [7]<\/a> Prien\u0173 parapijos (PP)1687-1692 met\u0173 krik\u0161to ir santuok\u0173 knyga (2)<\/p>\n\n\n\n [8]<\/a> Vyriausiasis sen\u0173j\u0173 akt\u0173 archyvas var\u0161uvoje(AGAD), Zesp.391,sygn.204<\/p>\n\n\n\n [9]<\/a> LCVA F.1676, ap.1, b. 193<\/p>\n\n\n\n [10]<\/a> LCVA F.1676, ap.1, b.13<\/p>\n\n\n\n [11]<\/a> PP 1693-1700 krik\u0161to knyga (3)<\/p>\n\n\n\n [12]<\/a> PP 1707-1742 santuok\u0173 knyga (10)<\/p>\n\n\n\n [13]<\/a> NIAB F.1928, ap.1(III t.), 761-800<\/p>\n\n\n\n [14]<\/a> Ten pat, l. 806 a.p.<\/p>\n\n\n\n [15]<\/a> AGAD, Nabytki, sygn 25.l.6 (Marko Antonijaus Butlerio kreipimasis \u012f gyventojus d\u0117l Franopol\u0117s miesto steigimo (1718-01-06)<\/p>\n\n\n\n [16]<\/a> J.Totoraitis \u201eS\u016bduvos Suvalkijos istorija\u201c, M. 2003, p. 424<\/em><\/p>\n\n\n\n [17]<\/a> AGAD. Arch.Zamoyskich,2783, l.80<\/p>\n\n\n\n [18]<\/a>Zygmunt Proczek. U marianskich pocz\u0105tkow klasztoru mariampolskiego SOTER 2009.31(59) p. 140<\/p>\n\n\n\n [19]<\/a> Ten pat, p.142<\/p>\n\n\n\n [20]<\/a> LVIA F.11, ap.1, b.1058, l. 454-468<\/p>\n\n\n\n [21]<\/a> Lietuvos Moksl\u0173 akademijos bibliotekos rankra\u0161\u010di\u0173 skyrius (LMABRS) Jono Reitelai\u010dio fondas F. 136-141<\/p>\n\n\n\n [22]<\/a> 1744 Vilniaus vyskupyst\u0117s sinodo protokolas<\/p>\n\n\n\n