{"id":48,"date":"2021-05-05T12:53:13","date_gmt":"2021-05-05T12:53:13","guid":{"rendered":"http:\/\/urbonavici.us\/?page_id=48"},"modified":"2021-05-05T12:53:14","modified_gmt":"2021-05-05T12:53:14","slug":"realine-gimnazija-keliai-ir-klystkeliai","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/realine-gimnazija-keliai-ir-klystkeliai\/","title":{"rendered":"Realin\u0117 gimnazija: keliai ir klystkeliai"},"content":{"rendered":"\n<hr class=\"wp-block-separator\"\/>\n\n\n\n<p>Marijampol\u0117s realin\u0117 gimnazija veik\u0117 tik apie septynerius metus 1918-1925 m. (iki 1923 m. vadinta Marijampol\u0117s real\u0117 gimnazija), ta\u010diau Lietuvos gyvenime ji paliko ry\u0161k\u0173 p\u0117dsak\u0105. 1918 m. lapkri\u010dio 30 d. keturiolikos miesto gyventoj\u0173 \u2013 inteligent\u0173, \u017eyd\u0173 verslinink\u0173, b\u016bsim\u0173 mokyklos mokytoj\u0173-steigiamasis komitetas parei\u0161k\u0117, kad \u012fkuria <em>\u201ereal\u0119 gimnazij\u0105, kurios tikslas yra platinti real\u012f ap\u0161vietim\u0105 (pritaikom\u0173 gyvenimui dalyk\u0173 moksl\u0105 Marijampol\u0117s paviete ir Lietuvoje)\u201c<\/em>.<\/p>\n\n\n\n<p>I\u0161 kit\u0173 Lietuvos mokykl\u0173 \u0161i gimnazija i\u0161siskyr\u0117 pasaulieti\u0161kumu, buvo atvira tiems, kurie nenor\u0117jo mokytis vadovaujantis kataliki\u0161kais ir autoritariniais principais. Gimnazijos valdyme dalyvavo ne tik mokytojai, mokini\u0173 t\u0117vai, bet ir patys mokiniai.<\/p>\n\n\n\n<p>Pasaulieti\u0161kumas ir dvasininkijos \u012ftakos ma\u017einimas suk\u0117l\u0117 konflikt\u0105 su Sein\u0173 vyskupija ir nema\u017ea visuomen\u0117s dalimi. Gimnazijoje ned\u0117styta katalik\u0173 tikyba, \u010dia mokytis stojo laisvamani\u0173 vaikai, darb\u0105 gaudavo laisvamaniai mokytojai, kuri\u0173 nepageidavo kitos mokyklos.<\/p>\n\n\n\n<p>Nors gimnazijoje mok\u0117si&nbsp; ir j\u0105 baig\u0117 daug gerbiam\u0173 \u017emoni\u0173 (geografas Kazimieras Bieliukas, matematikas Kazimieras Bar\u0161auskas, in\u017einierius, \u0161ilumin\u0117s fizikos tyrim\u0173 pradininkas Lietuvoje Nikolajus Milenskis, medikas Juozas Kup\u010dinskas ir kiti), su kaupu u\u017eteko ir Lietuvos vald\u017eios kritik\u0173 bei atvir\u0173 jos prie\u0161\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Naudodamiesi liberalia atmosfera, \u010dia legaliai ir nelegaliai veik\u0117 marksistinio, bol\u0161evikinio plauko veik\u0117jai ir organizacijos, kenkusios jaunai Lietuvos valstybei. Tod\u0117l ji tur\u0117jo rimt\u0105 prie\u017east\u012f Marijampol\u0117s realin\u0119 gimnazij\u0105 u\u017edaryti.<\/p>\n\n\n\n<p>Knygose, archyviniuose dokumentuose yra nema\u017eai informacijos apie mokytoj\u0173 ir gimnazist\u0173 politines pa\u017ei\u016bras ir j\u0173 veikim\u0105 Vieni j\u0173 buvo naiv\u016bs idealistai, kiti sovietin\u0117s marionet\u0117s, treti fanatikai, \u012ftik\u0117j\u0119 komunizmo pergale visame pasaulyje. Pateikiu kai kuri\u0173 veik\u0117j\u0173 biografij\u0173 trumpus \u0161trichus.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Jonas Valaitis<\/strong> (1888-1984), gimnazijos direktorius nuo 1919 m. gruod\u017eio 19 d. iki 1923 m. rugs\u0117jo 1 d., autobiografijoje, ra\u0161ytoje 1940 m. lapkri\u010dio 25 d., teigia <em>\u201e\u2026 to meto Lietuvos vald\u017eia d\u0117l nepatinkamos socialistin\u0117s, komunistin\u0117s dvasios gimnazijoje mane i\u0161 direktoriaus pareig\u0173 atleido, o 1925 met\u0173 liepos m\u0117nesio 1 d. ir gimnazij\u0105 u\u017edar\u0117.\u201c <\/em>Kadangi dokumentas ra\u0161ytas pirmos sovietin\u0117s okupacijos metu, \u0161io prisipa\u017einimo sureik\u0161minti nereik\u0117t\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Stasys Matulaitis<\/strong> (1866-1956), knygne\u0161ys, gydytojas, mokytojas. Nuo 1923 m. d\u0117st\u0117 augal\u0173 fiziologij\u0105, Lietuvos geografij\u0105 ir istorij\u0105 bei dalyvavo komunistini\u0173 kuopeli\u0173 veikloje. (K. Bar\u0161auskas ra\u0161\u0117: \u201eJis tada dav\u0117 mums marksistinio istorijos supratimo pradus\u201c). Buvo net i\u0161rinktas \u012f Marijampol\u0117s miesto taryb\u0105 (v\u0117liau pa\u0161alintas). 1925 m. vasario 13 d. suimtas apkaltinus bol\u0161evikinio sukilimo ruo\u0161imu. Kal\u0117jo iki 1925 m. gegu\u017e\u0117s, kai u\u017e 5 t\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173 u\u017estat\u0105 buvo paleistas. Jausdamas, kad v\u0117l bus suimtas, pab\u0117go \u012f Soviet\u0173 S\u0105jung\u0105. Ten dirbo Baltarusijos Moksl\u0173 akademijoje. Netrukus suprato, \u012f kok\u012f \u201eroj\u0173\u201c pateko, nes 1937 metais buvo i\u0161tremtas \u012f Kazachstan\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>\u012e gyvenimo pabaig\u0105 ra\u0161\u0117: <em>\u201e..nuo1917 met\u0173 prisid\u0117jau prie komunist\u0173 i\u0161keltos laisvos ir laimingos ateities \u017emonijai. Kol ne\u012fsitikinau, kad tie laisv\u0117s obalsiai virto \u017eiauriausia tironija. Man prisi\u0117jo mainyti gaires, i\u0161stoti prie\u0161 apgaulingas laisv\u0117s ir laim\u0117s id\u0117jas ir kovoti u\u017e tikros laisv\u0117s idealus\u201c.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Bli\u016bd\u017eius Petras<\/strong> (1887-1946), gimnazijos gydytojas. Besimokydamas Marijampol\u0117s berniuk\u0173 gimnazijoje \u012fstojo \u012f Lietuvos Socialdemokrat\u0173 partij\u0105. 1913-14 m. tos partijos U\u017esienio biuro narys. Krokuvoje su kitais studentais dalyvavo susitikimuose su V. Leninu. Po Rusijoje \u012fvykusio bol\u0161evikinio perversmo gyveno Maskvoje. 1918 m. \u012fstojo \u012f Rusijos komunist\u0173 (bol\u0161evik\u0173) partij\u0105. Gr\u012f\u017eo \u012f Marijampol\u0119 1919 m. Buvo Lietuvos komunist\u0173 partijos nariu iki 1922 m.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Gimnazistas Pijus Glovackas<\/strong> (1902-1941), mokydamasis Marijampol\u0117s berniuk\u0173 gimnazijoje, \u012fstojo \u012f u\u017edraust\u0105 antiklerikin\u0119 organizacij\u0105. Nuo 1919 m. au\u0161rinink\u0173 organizacijos narys, persik\u0117l\u0117 \u012f Vilkavi\u0161kio gimnazij\u0105, jo iniciatyva visas Vilkavi\u0161kio au\u0161rinink\u0173 organizacijos skyrius \u012fstojo \u012f Lietuvos komunistinio jaunimo (komjaunimo) organizacij\u0105. 1920 m. priimtas \u012f Lietuvos komunist\u0173 partij\u0105. I\u0161rinktas komunist\u0173 partijos ir komjaunimo Vilkavi\u0161kio parajonio komitet\u0173 nariu. 1922 buvo du kartus suimtas, pa\u0161alintas i\u0161 Vilkavi\u0161kio gimnazijos. Paskui \u012fstojo \u012f Marijampol\u0117s realin\u0119 gimnazij\u0105, buvo min\u0117tos partijos Suvalkijos rajono komitet\u0173 narys. Gimnazijoje organizavo legali\u0105 marksistin\u0119 moksleivi\u0173 visuomeninink\u0173 organizacij\u0105, buvo jos valdybos sekretoriumi. 1923 m. suimtas, kalintas ir t. t.<\/p>\n\n\n\n<p>Gimnazistas <strong>Bronius Pranckus \u017dalionis<\/strong> (tikroji pavard\u0117 Vaclovas Anskaitis, 1902-1964), literat\u016brologas. Sulauk\u0119s 18 met\u0173 jau buvo komjaunimo komiteto sekretorius. 1921-1922 kalintas. Nuo 1923 gyveno Soviet\u0173 s\u0105jungoje.<\/p>\n\n\n\n<p>Gimnazistas <strong>Jonas Runkevi\u010dius <\/strong>(1902-1966), gydytojas. Mokydamasis palaik\u0117 ry\u0161ius su komjaunuoliais, 1922 priklaus\u0117 visuomeninink\u0173 kuopelei, v\u0117liau marksistinei \u201eSpindulio\u201c organizacijai. U\u017e komunistin\u0117s literat\u016bros platinim\u0105 1924 m. pa\u0161alintas i\u0161 gimnazijos, i\u0161laik\u0117 atestato egzaminus eksternu. Realin\u0117s gimnazijos septyni\u0173 klasi\u0173 baigimo pa\u017eym\u0117jimas i\u0161duotas 1924 m. kovo 23 d. U\u017e revoliucin\u0119 veikl\u0105 1923-25 m. kelis kartus kalintas.<\/p>\n\n\n\n<p>Gimnazistui <strong>Karoliui Petrikai<\/strong> (1906-1941) 1921 m. rugs\u0117jo 5 d. i\u0161duotas keturi\u0173 klasi\u0173 baigimo pa\u017eym\u0117jimas. 1926 m. ir 1931-34 m.&nbsp; Marijampol\u0117je dirbo komjaunimo, komunist\u0173 partijos strukt\u016brose, 1926 m. \u012fk\u016br\u0117 organizacijos \u201eSpindulys\u201c skyri\u0173. 1926-31 m. ir 1934-40 m. kal\u0117jo. 1932-33 m. mok\u0117si Maskvos partin\u0117je mokykloje. 1933-34 m. Lietuvos komunist\u0173 partijos centro komiteto instruktorius. 1940 m. vasar\u0105 sovietin\u0117s okupacin\u0117s vald\u017eios paskirtas Marijampol\u0117s apygardos saugumo vir\u0161ininku. 1941 bir\u017eelyje pasitrauk\u0117 i\u0161 Lietuvos. Tais pa\u010diais metais atsi\u0173stas organizuoti Marijampol\u0117s apskrityje sovietini\u0173 partizan\u0173 b\u016br\u012f. \u017duvo Marijampol\u0117je.<\/p>\n\n\n\n<p>Gimnazistas <strong>Liudvikas \u017daldaris<\/strong> (1900-1938), poetas-revoliucionierius. \u012e gimnazijos III klas\u0119 \u012fstojo 1919 m. rugpj\u016b\u010dio 20 d. ir baig\u0117 1921 m. rugs\u0117jo 21 d. Besimokydamas \u012fstojo \u012f komunistinio jaunimo organizacij\u0105, o 1922 m. \u2013 \u012f komunist\u0173 partij\u0105. U\u017e antivalstybin\u0119 veikl\u0105 1923 ir 1924 m. kelet\u0105 kart\u0173 kalintas Kaune, Marijampol\u0117je. 1924 m. pasitrauk\u0117 \u012f Soviet\u0173 s\u0105jung\u0105 ir ten gyveno Jauniaus pavarde. Nuo 1926 m. gyveno Minske, dirbo Baltarusijos radijo komiteto lietuvi\u0161k\u0173 laid\u0173 ved\u0117ju, redaktoriumi. Eil\u0117ra\u0161\u010dius prad\u0117jo spausdinti 1922 m. Pasira\u0161in\u0117jo L. \u017dalvariu, Blinda, Gervazu. Su\u0161audytas bol\u0161evik\u0173 Smolenske 1938 m. rugs\u0117jo m\u0117nes\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Marijampol\u0117s realin\u0117 gimnazija veik\u0117 tik apie septynerius metus 1918-1925 m. (iki 1923 m. vadinta Marijampol\u0117s real\u0117 gimnazija), ta\u010diau Lietuvos gyvenime ji paliko ry\u0161k\u0173 p\u0117dsak\u0105. 1918 m. lapkri\u010dio 30 d. keturiolikos miesto gyventoj\u0173 \u2013 inteligent\u0173, \u017eyd\u0173 verslinink\u0173, b\u016bsim\u0173 mokyklos mokytoj\u0173-steigiamasis komitetas parei\u0161k\u0117, kad \u012fkuria \u201ereal\u0119 gimnazij\u0105, kurios tikslas yra platinti real\u012f ap\u0161vietim\u0105 (pritaikom\u0173 gyvenimui dalyk\u0173 moksl\u0105 &hellip; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/48"}],"collection":[{"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/48\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":49,"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/48\/revisions\/49"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}