{"id":44,"date":"2021-05-05T12:51:42","date_gmt":"2021-05-05T12:51:42","guid":{"rendered":"http:\/\/urbonavici.us\/?page_id=44"},"modified":"2021-05-05T12:51:42","modified_gmt":"2021-05-05T12:51:42","slug":"berniuku-gimnazijos-odiseja-1914-1918-m","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/berniuku-gimnazijos-odiseja-1914-1918-m\/","title":{"rendered":"Berniuk\u0173 gimnazijos odis\u0117ja 1914-1918 m."},"content":{"rendered":"\n<hr class=\"wp-block-separator\"\/>\n\n\n\n<p>Lietuvos valstyb\u0117s istorijos archyve saugomas Marijampol\u0117s Rygi\u0161ki\u0173 Jono valstybin\u0117s berniuk\u0173 gimnazijos dokument\u0173 fondas svarbus ne tik m\u016bs\u0173 kra\u0161tui, bet ir visai Lietuvai. Fonde yra 1877-1920 met\u0173 laikotarpio 420 byl\u0173: pedagog\u0173 tarybos protokolai, klasi\u0173 \u017eurnalai, finansiniai dokumentai, atestatai, mokini\u0173 bei mokytoj\u0173 bylos. Daugelis \u0161i\u0173 gimnazijos kanceliarijos byl\u0173, prasid\u0117jus I Pasauliniam karui, buvo i\u0161ve\u017etos \u012f Rusijos imperijos gilum\u0105, prad\u017eioje \u012f Riazan\u0119, v\u0117liau \u012f Jaroslavl\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p>1926 m. pabaigoje, vykdant 1920 m. Lietuvos ir Rusijos taikos sutartyje aptart\u0105 Lietuvos kilnojamojo kult\u016bros paveldo, esan\u010dio Rusijoje, gr\u0105\u017einim\u0105 \u012f Lietuv\u0105, Marijampol\u0117s berniuk\u0173 gimnazijos dokumentai \u2013 viena d\u0117\u017e\u0117 su penkiais byl\u0173 ry\u0161uliais \u2013 i\u0161 Jaroslavlio gubernijos archyvo buvo i\u0161si\u0173sti \u012f Maskvos centrin\u012f archyv\u0105, o 1929 m. rugpj\u016b\u010dio 29 d. perduoti Lietuvai.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160ie dokumentai, saugoti Kauno apskrities archyve, 1996 m. perduoti Lietuvos valstyb\u0117s istorijos archyvui Vilniuje. Ten su dokumentais susipa\u017eino \u0161io teksto autorius. Informacijos daug, tad&nbsp; pateikiu jos \u017eiupsn\u012f, atspindint\u012f kai kuriuos to meto \u012fvykius.<\/p>\n\n\n\n<p>Pirma evakuacija vyko gavus Suvalk\u0173 gubernatoriaus 1914 m. liepos 19 d. telegram\u0105. T\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105&nbsp; nupirkta 10 mai\u0161\u0173&nbsp; ir virv\u0117s i\u0161 \u201e\u017dagr\u0117s\u201c draugijos. Liepos 20 dien\u0105 (pateikiamos datos pagal Rusijos imperijoje naudot\u0105 Julijaus kalendori\u0173, kuris skyr\u0117si nuo Europoje naudojamo Grigaliaus kalendoriaus) gimnazijos kanceliarijos dokumentai i\u0161ve\u017eti \u012f gubernijos centr\u0105 Riazan\u0119 prie Ob\u0117s up\u0117s, 180 kilometr\u0173 nuo Maskvos. \u012e&nbsp; Riazan\u0119 evakavosi daug Suvalk\u0173 gubernijos \u012fstaig\u0173, tad ir gimnazijai nurodyta vykti ten. Mokyklos turt\u0105 lyd\u0117jo jos tarnautojas V. Gri\u0161inas. Nuo Marijampol\u0117s iki Riazan\u0117s apie 1 000 kilometr\u0173, krovinys Rygos \u2013 Oriolo gele\u017einkeliu keliavo 1,5 m\u0117nesio. Labai l\u0117tai va\u017eiavo ir keleiviniai traukiniai su evakuojamais \u017emon\u0117mis, mat kariniai e\u0161elonai buvo praleid\u017eiami pirmiausiai. Ruden\u012f Riazan\u0117je pirkta segtuv\u0173, pie\u0161tuk\u0173, popieriaus, vok\u0173, u\u017esakyti blankai.<\/p>\n\n\n\n<p>Vokie\u010diai, pirm\u0105 kart\u0105 u\u017e\u0117m\u0119 Marijampol\u0119, ten i\u0161silaik\u0117 tik 17 dien\u0173, tad daugelis i\u0161 miesto pasitraukusi\u0173 \u017emoni\u0173 gr\u012f\u017eo \u012f namus. 1915 met\u0173 prad\u017eioje gimnazistai v\u0117l prad\u0117jo lankyti pamokas.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Kiek daugiau \u017einome apie antr\u0105j\u0105 evakuacij\u0105 1915 m. sausio 29 d., taip pat gavus gubernatoriaus nurodym\u0105. I\u0161 Marijampol\u0117s tada i\u0161vyko 22 gimnazijos mokytojai ir darbuotojai. Rusijos ministr\u0173 tarybos nutarimu, evakuojamiems mokytojams buvo i\u0161mokama dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173 alga ir 50 rubli\u0173 i\u0161moka i\u0161vykstan\u010diai \u0161eimai bei 45 kapeikos dienpinigi\u0173, i\u0161duodami dokumentai, leid\u017eiantys va\u017eiuoti nemokamai.<\/p>\n\n\n\n<p>Gimnazistai gaudavo 10 rubli\u0173 kelionpinigi\u0173. Apie i\u0161vykusi\u0173 moksleivi\u0173 skai\u010di\u0173 tiksli\u0173 duomen\u0173 n\u0117ra. \u017dinoma, kad tuo metu gimnazijoje mok\u0117si 285 moksleiviai: 16 pravoslav\u0173, 185 katalikai lietuviai, 28 katalikai lenkai, 23 liuteronai, 33 \u017eydai. Mokytojas Vincas Peckus ra\u0161o, kad lietuvi\u0173 moksleivi\u0173 su gimnazija pasitrauk\u0117 tik apie 30. Pana\u0161\u0173 skai\u010di\u0173 randame ir dokumentuose, ta\u010diau \u017eymiai daugiau moksleivi\u0173 pasitrauk\u0117 su t\u0117vais ar savaranki\u0161kai ir mok\u0117si kitose gimnazijose, pavyzd\u017eiui, Martyno Y\u010do Vorone\u017ee.<\/p>\n\n\n\n<p>Karas ir evakuacija atne\u0161\u0117 daug i\u0161bandym\u0173: kai kurie va\u017eiuojantieji taip ir nepasiek\u0117 Riazan\u0117s, \u012fstrigo pakeliui, juos kamavo ligos, epidemijos ir pan. V\u0117liau, vald\u017eios sprendimu, gimnazija&nbsp; perkelta dar toliau nuo Maskvos, \u012f Jaroslavl\u012f prie Volgos up\u0117s. 1915-1916 mokslo metai prad\u0117ti ten. Moksleivi\u0173 pragyvenimui l\u0117\u0161as skyr\u0117 carait\u0117s Tatjanos komitetas bei Vilniuje \u012fkurta ir v\u0117liau fronto \u012f dvi dalis perskirta Martyno Y\u010do vadovaujama Lietuvi\u0173 draugija nukent\u0117jusiems d\u0117l karo \u0161elpti. Jaroslavlyje lietuvi\u0173 \u0161alpai vadovavo kunigas Motiejus Gustaitis.<\/p>\n\n\n\n<p>\u012e Rusij\u0105 i\u0161ve\u017eta tik dalis darbui reikaling\u0173 dokument\u0173, didel\u0117 biblioteka, kabinet\u0173 \u012franga liko Marijampol\u0117je. 1901 m. sausio 1 dienai gimnazijos bibliotekos Fundamentaliajame skyriuje buvo 6 830 pavadinim\u0173 knyg\u0173, viso 10 817 tom\u0173, o Moksleivi\u0173 knyg\u0173 skyriuje tur\u0117ta 1 431 pavadinimo 2 427 knygos (vis\u0173 \u0161i\u0173 knyg\u0173 s\u0105ra\u0161ai i\u0161lik\u0119). Pirmojo Pasaulinio karo i\u0161vakar\u0117se gimnazijos bibliotekoje, kukliausiais skai\u010diavimais, gal\u0117jo b\u016bti 13-15 t\u016bkstan\u010di\u0173 pavadinim\u0173 knyg\u0173 ir kit\u0173 leidini\u0173. Kaip liudija marijampolietis in\u017einierius Vytautas Gaulia, \u0161i biblioteka visi\u0161kai sunaikinta po II Pasaulinio karo.<\/p>\n\n\n\n<p>Gimnazija veik\u0117 Jaroslavlio berniuk\u0173 gimnazijos patalpose tik antroje pamainoje. Prie\u0161 prasidedant&nbsp; 1915-1916 mokslo metams buvo ne tik suremontuoti kabinetai ir langai, bet ir&nbsp; savo l\u0117\u0161omis \u012frengta elektros instaliacija a\u0161tuoniuose kabinetuose ir koridoriuose. Laisvalaikiu gimnazistai lank\u0117si muziejuje, teatre, kaimynin\u0117je mergai\u010di\u0173 gimnazijoje. Nuo 1916 m. bir\u017eelio Marijampol\u0117s berniuk\u0173 gimnazija pervadinama \u012f Jaroslavlio 2-j\u0105 berniuk\u0173 gimnazij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Gimnazija buvo i\u0161laikoma valstyb\u0117s biud\u017eeto ir speciali\u0173j\u0173 l\u0117\u0161\u0173, kurios buvo surenkamos u\u017e moksl\u0105: parengiamojoje klas\u0117je 45 rub., o pagrindin\u0117se klas\u0117se (I-VIII) \u2013 60 rub.<\/p>\n\n\n\n<p>1917 m. prad\u017eioje gimnazijoje mok\u0117si 297 moksleiviai, du tre\u010ddalius j\u0173 sudar\u0117 pab\u0117g\u0117liai, likusieji buvo Jaroslavlio miesto ir gubernijos gyventoj\u0173 s\u016bn\u016bs. Pagal kilm\u0119 ar luom\u0105 jie skirstyti taip: 96 i\u0161 valstie\u010di\u0173, 68 i\u0161 miestie\u010di\u0173, 27 i\u0161 pirkli\u0173 ir garb\u0117s pilie\u010di\u0173, 12 i\u0161 dvasinink\u0173, 65-valdinink\u0173, 28 \u2013 dvarinink\u0173.1916-1917 mokslo metus d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 baig\u0117 ma\u017eiau moksleivi\u0173 nei buvo prad\u017eioje, pagal tikyb\u0105 jie skirstyti taip: 155 pravoslavai, 89 Romos katalikai, 15 liuteron\u0173,&nbsp; 31 jud\u0117j\u0173, 1sentikis.<\/p>\n\n\n\n<p>1916-17 metams&nbsp; 24 lietuviams gimnazistams buvo numatyta 10 savaitini\u0173 lietuvi\u0173 kalbos pamok\u0173: 2 parengiamojoje klas\u0117je ir po 1 pamok\u0105 I-VIII klas\u0117se. Parengiamojoje klas\u0117je lietuvi\u0173 kalbos mok\u0117si 3 mokiniai, I klas\u0117je 6 moksleiviai, II klas\u0117je -2, III- nebuvo, IV klas\u0117je-3, V klas\u0117je-2, VI kl.-4, VII kl.-2, VIII kl.-2. 1916 m. spalio 31 d. de\u0161imt lietuvi\u0173 kalbos pamok\u0173 patik\u0117ta vesti Motiejui Grigoniui, Justinui Jankevi\u010diui ir Motiejui Gustai\u010diui.<\/p>\n\n\n\n<p>1917 m. baland\u017eio 19 d. pedagog\u0173 tarybos pos\u0117dyje buvo svarstomas tolesnis Marijampol\u0117s berniuk\u0173 gimnazijos likimas-palikti Jaroslavlyje ar perkelti kitur. Ypa\u010d toliaregi\u0161kai pos\u0117dyje pasisak\u0117 mokytojas J. Jankevi\u010dius pareik\u0161damas, kad&nbsp; Marijampol\u0117s mieste ir apskrityje gyvena daugiausiai lietuviai, tod\u0117l \u0161ios teritorijos prijungimas prie b\u016bsimos nepriklausomos Lenkijos valstyb\u0117s net nesvarstomas.<\/p>\n\n\n\n<p>Lietuvi\u0173 tautos santykis su Rusijos valstybe taip pat neapspr\u0119stas. Mokytojas parei\u0161k\u0117, kad b\u016bt\u0173 didelis nuostolis, jei Marijampol\u0117 netekt\u0173 \u0161ios \u0161vietimo \u012fstaigos, kuri veikia daugiau nei pus\u0119 am\u017eiaus ir kad sprendimas palikti gimnazij\u0105 Jaroslavlyje yra per ankstyvas.<\/p>\n\n\n\n<p>Nors I Pasaulinio karo metu \u012f Rusijos gilum\u0105 (Riazan\u0119, v\u0117liau Jaroslavl\u012f) pasitrauk\u0117 kelios de\u0161imtys Marijampol\u0117s berniuk\u0173 gimnazijos mokytoj\u0173 ir tik kelios de\u0161imtys lietuvi\u0173 moksleivi\u0173, ta\u010diau j\u0173 veikimas tiek Rusijoje, tiek v\u0117liau Nepriklausomoje Lietuvoje tur\u0117jo mil\u017eini\u0161kos svarbos.<\/p>\n\n\n\n<p>Direktorius <strong>Piotras Vasiljevi\u010dius Benediktovas <\/strong>gimnazijai vadovauti prad\u0117jo 1906 m. rugs\u0117jo 1 d. ir dirbo iki pensijos 1918 m. rugs\u0117jo 15 d. Gimnazijos istorijos tyrin\u0117tojas mokytojas Vincas Peckus ra\u0161o, kad direktorius buvo ne tik i\u0161silavin\u0119s, bet ir geras politikas, psichologas, su visais elg\u0117si pagarbiai. Tik pasi\u0161vent\u0119s gimnazijai \u017emogus gal\u0117jo vadovauti mokyklai ekstremaliomis karo s\u0105lygomis.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Mokytojas<strong> Petras Kriau\u010di\u016bnas<\/strong> 1871 m. baig\u0117 Marijampol\u0117s&nbsp; gimnazij\u0105, v\u0117liau mok\u0117si Sein\u0173 kunig\u0173 seminarijoje, Dvasin\u0117je katalik\u0173 akademijoje Sankt Peterburge. Atsisak\u0117 \u0161ventintis \u012f kunigus. 1881 m. Var\u0161uvos universitete \u012fgijo lotyn\u0173 kalbos mokytojo teises. Gimnazijoje dirbo 1881-1887 metais, o po to nuo 1906 m. iki kol Var\u0161uvos \u0161vietimo apygardos ra\u0161tu 1915 m. rugs\u0117jo 12 d. atleistas i\u0161 darbo. Mir\u0117 Jaroslavlyje 1916 m. sausio 20 d.<\/p>\n\n\n\n<p>Kunigas<strong> Motiejus Gustaitis.<\/strong> Mok\u0117si \u0161ioje gimnazijoje 1881-1886 m., o 1887-1892 m. studijavo Sein\u0173 dvasin\u0117je seminarijoje. 1883 m. \u012f\u0161ventintas \u012f kunigus ir komandiruotas \u012f Marijampol\u0117s parapij\u0105. Gimnazijoje dirbo nuo 1904 m. rugpj\u016b\u010dio 1d. \u201e\u017diburio\u201c draugijos organizatorius. Art\u0117jant frontui i\u0161 Lietuvos trauk\u0117si su \u201e\u017diburio\u201c mergai\u010di\u0173 progimnazija. \u012esik\u016br\u0117 Jaroslavlyje ir buvo Marijampol\u0117s berniuk\u0173 gimnazijos kapelionu. Jaroslavlyje leido lietuvi\u0161kus kalendorius.1918 m. liepos 3 d. jam i\u0161duotas pa\u017eym\u0117jimas, kad d\u0117st\u0117 lietuvi\u0173 kalb\u0105 Jaroslavlio 2-je gimnazijoje, ir leid\u017eiantis laisvai prava\u017eiuoti \u012f Lietuv\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Kunigas<strong> Antanas Palubinskas<\/strong> baig\u0117 Sein\u0173 kunig\u0173 seminarij\u0105, v\u0117liau \u2013 Peterburgo Dvasin\u0119 akademij\u0105. Nuo 1913 m. spalio 11 d. dirbo gimnazijoje, d\u0117st\u0117 tikyb\u0105 katalikams lenkams. Lietuvos kariuomen\u0117s k\u016br\u0117jas savanoris. Vyriausiasis kariuomen\u0117s kapelionas 1918-1929 m., 1929-1933 m. Marijampol\u0117s mokytoj\u0173 seminarijos kapelionas. Mir\u0117 1943 m.<\/p>\n\n\n\n<p>Vokie\u010di\u0173 kalbos mokytoja<strong> Natalija Zemlianskaja (Sokolova)<\/strong>, mergautin\u0117 pavard\u0117 Bogovut. Nuo 1905m. rugs\u0117jo 1 d., su nedidele pertrauka, dirbo&nbsp; gimnazijoje. Tur\u0117jo 25 pamokas, buvo klas\u0117s aukl\u0117toja. 1915 m. sausio 29 d. i\u0161 Marijampol\u0117s su s\u016bnumi Nikolajumi ir tarnaite Marija Jurjeva i\u0161vyko \u012f Jelec\u0105 miest\u0105 Oriolo gubernijoje. Lietuvai atgavus Nepriklausomyb\u0119 gr\u012f\u017eo \u012f Marijampol\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p>Pastorius <strong>Emilis Eichelbergas<\/strong> i\u0161 Marijampol\u0117s su \u0161eima: \u017emona Tereza, s\u016bnumi Emiliu, dukra Irina i\u0161vyko iki Oriolo. Gabenosi 10 p\u016bd\u0173 baga\u017eo (p\u016bdas \u2013 rus\u0173 svorio matas, lygus 16,3 kilogramo). Ra\u0161\u0117 Marijampol\u0117s gimnazijos direktoriui i\u0161 Lugansko, pra\u0161ydamas pa\u0161alpos, nes \u201eevakuacija i\u0161sekino finasi\u0161kai\u201c. Grei\u010diausiai apsistojo Lugansko mieste ir neatvyko \u012f Jaroslavl\u012f, tod\u0117l buvo atleistas 1915 m. rugs\u0117jo 4 d. V\u0117l dirbo gimnazijoje Marijampol\u0117je 1918-1919 m.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Justinas Jankevi\u010dius<\/strong> (mokytojas, visuomen\u0117s veik\u0117jas) 1906 m. baig\u0117 Rygos Aleksandro gimnazij\u0105, 1911 m. Sankt Peterburgo universiteto istorijos-filologijos fakultet\u0105. Mokytojavo Rusijos ir Lenkijos mokyklose, d\u0117st\u0117 lotyn\u0173 ir lietuvi\u0173 kalbas, psichologij\u0105. Marijampol\u0117s&nbsp; gimnazijoje dirbo nuo 1915 m. rugs\u0117jo 1d. 1916-1918 m. Jaroslavlyje organizavo mi\u0161ri\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 \u201e\u017diburio\u201c draugijos progimnazij\u0105, buvo jos direktoriumi. 1918 \u2013 1921 m. Kupi\u0161kio progimnazijos mokytojas ir direktorius, v\u0117liau vadovavo Panev\u0117\u017eio mokytoj\u0173 seminarijai, Raseini\u0173 gimnazijai. 1928 m. gegu\u017e\u0117s 15 d. Prezidento aktu apdovanotas Lietuvos Did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio Gedimino ordinu.&nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Motiejus Grigonis <\/strong>(pedagogas, ra\u0161ytojas, vert\u0117jas, etnografas, gamtininkas, bibliotekininkas),&nbsp; aktyvus Panev\u0117\u017eio dramos, muzikos ir dainos draugijos \u201eAidas\u201c narys. Iki evakuacijos 1915 m. liepos 9 d. dirbo vienklas\u0117je Panev\u0117\u017eio mokykloje. Rusijoje dirbo keliose mokyklose, (tarp j\u0173 ir Vorone\u017eo M.Y\u010do) mokydamas pab\u0117g\u0117lius i\u0161 Lietuvos. I\u0161leido apie 40 knygeli\u0173 vaikams ir jaunimui.<\/p>\n\n\n\n<p>Tuo metu gimnazijos gydytoju dirbo b\u016bsimo Lietuvos prezidento Kazio Griniaus svainis <strong>Stanislovas Juozas Bronislovas Pavalkis<\/strong>. 1915 m. jis buvo komandiruotas kovoti su epidemija ir 1918 m. ruden\u012f mir\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>*****<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>1916 m. gegu\u017e\u0117s 28 d. <\/em><\/strong>gimnazij\u0105 baig\u0117 32 abiturientai. Tarp j\u0173 b\u016bsimasis Lietuvos karo aviacijos vadas, generolas, aviacijos konstruktorius <strong><em>Antanas Gustaitis<\/em><\/strong>. Kartu su atestatu jis gavo sidabro medal\u012f. Klas\u0117s aukl\u0117tojas matematikas Albertas Karlovi\u010dius Toimas savo aukl\u0117tin\u012f apib\u016bdino taip: <em>\u201eLabai gabus. Mokinio pareigas vykdo visada s\u0105\u017einingai. Labai dom\u0117josi fizikos- matematikos mokslais. Charakteris ramus,tylus, mandagus. Visada paklusdavo mokyklos disciplinos reikalavimams.\u201c<\/em>.<\/p>\n\n\n\n<p>A. Gustai\u010dio klas\u0117s draugas <strong><em>Bronius Sidaravi\u010dius<\/em><\/strong>, kaip ir A. Gustaitis, gavo sidabro medal\u012f. Klas\u0117s aukl\u0117tojo charakteristika trumpa: <em>\u201eLabai gabus. Darb\u0161tus ir kruop\u0161tus. Ypa\u010d dom\u0117josi fizikos- matematikos mokslais. Pasitikintis savimi, ta\u010diau kartu ir mandagus. Visada paklusdavo mokyklos disciplinos reikalavimams.\u201c<\/em> Jis baig\u0117 Maskvos universitete medicinos fakultet\u0105 ir tapo dermatologu- venerologu, ta\u010diau Lietuvoje 1919 m. baig\u0117 karo aviacijos mokykl\u0105. 1926-1927 metais tarnavo 4-joje eskadril\u0117je su lak\u016bnu Steponu Dariumi.1928 m. baig\u0117 medicinos studijas, prad\u0117jo dirbti universitete, apgyn\u0117 daktaro disertacij\u0105, tapo profesoriumi, katedros ved\u0117ju, daugelio mokslini\u0173 veikal\u0173 autorius. Mir\u0117 1969 m. Kaune.<\/p>\n\n\n\n<p>Dar vienas Lietuvos karo lak\u016bnas i\u0161 tos pa\u010dios klas\u0117s <strong><em>Stanislovas Andzelmas Jak\u0161tys<\/em><\/strong>.&nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Ksaveras Ma\u0161anauskas<\/em><\/strong> , Mokol\u0173 pradin\u0117s mokyklos mokytojo Motiejaus Ma\u0161anausko s\u016bnus,1918 m. \u012fstojo \u012f Lietuvos kariuomen\u0119, buvo jos veterinaras. 1941 m. i\u0161tremtas \u012f Sibir\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>1917 m. gimnazij\u0105 baig\u0117 Antanas Enziulaitis <\/em><\/strong>(1895 -1942), pirmosios Marijampol\u0117s miesto tarybos narys, b\u016bsimasis Lietuvos vidaus reikal\u0173 ministras, taip pat <strong><em>Bronislovas Stukas<\/em><\/strong>, b\u016bsimasis gydytojas chirurgas ir <strong><em>Hir\u0161as Mevzosas<\/em><\/strong>,&nbsp; Marijampol\u0117s prekybininko s\u016bnus, kuriam \u012fteiktas aukso medalis.<\/p>\n\n\n\n<p>Besidomin\u010di\u0173 garsia gimnazija, jos aukl\u0117tiniais yra nema\u017eai ir, tikiuosi, kolegos pagal turimus&nbsp; dokumentus dar papasakos ne vien\u0105 \u012fdomi\u0105 istorij\u0105, atskleis ne vien\u0105 paslapt\u012f. Vis\u0173&nbsp; dokument\u0173 kopijas galima skaityti Kauno regioninio valstyb\u0117s archyvo Marijampol\u0117s filialo skaitykloje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lietuvos valstyb\u0117s istorijos archyve saugomas Marijampol\u0117s Rygi\u0161ki\u0173 Jono valstybin\u0117s berniuk\u0173 gimnazijos dokument\u0173 fondas svarbus ne tik m\u016bs\u0173 kra\u0161tui, bet ir visai Lietuvai. Fonde yra 1877-1920 met\u0173 laikotarpio 420 byl\u0173: pedagog\u0173 tarybos protokolai, klasi\u0173 \u017eurnalai, finansiniai dokumentai, atestatai, mokini\u0173 bei mokytoj\u0173 bylos. Daugelis \u0161i\u0173 gimnazijos kanceliarijos byl\u0173, prasid\u0117jus I Pasauliniam karui, buvo i\u0161ve\u017etos \u012f Rusijos imperijos &hellip; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/44"}],"collection":[{"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/44\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":45,"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/44\/revisions\/45"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}