M\u016bs\u0173 kra\u0161to praeitis ir turtinga, ir garbinga, ta\u010diau da\u017enai net ir netolimoje istorijoje randame gausyb\u0119 \u201ebalt\u0173 d\u0117mi\u0173\u201c. Naudodamasis kai kuriais Lietuvos archyv\u0173 dokumentais, \u0161iame ra\u0161inyje siekiu supa\u017eindinu su penkiais m\u016bs\u0173 miesto burmistrais, dirbusiais nuo 1918 iki 1940 met\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Buvo ir ministru<\/p>\n\n\n\n
Eliziejus Draugelis<\/strong> gim\u0117 1888 m. baland\u017eio 11 d. Bardausk\u0173 kaime Gi\u017e\u0173 vals\u010diuje Vilkavi\u0161kio apskrityje. T\u0117vas Petras (mokytojas, knygne\u0161ys, palaidotas Marijampol\u0117je), motina Rozalija (Roza) Gili\u016bt\u0117. Jie u\u017eaugino septynis vaikus, kurie savo darbais garsino Lietuv\u0105. Be Eliziejaus, broliai Bronius, Vladislovas, Simonas Jonas, seserys Apolonija, Ona, Magdalena.<\/p>\n\n\n\n Mok\u0117si Eliziejus Bardausk\u0173 pradin\u0117je mokykloje. 1900 m. \u012fstojo \u012f Marijampol\u0117s vyr\u0173 gimnazij\u0105. Baig\u0119s j\u0105 1909 m. prad\u0117jo studijuoti Maskvos universiteto Gamtos fakultete, 1910 m. per\u0117jo \u012f Medicinos fakultet\u0105 ir j\u012f baig\u0117 1914 m., o jau rugpj\u016bt\u012f buvo mobilizuotas \u012f Rusijos kariuomen\u0119, kur 3 metus tarnavo gydytoju. 1917 m. Vorone\u017ee i\u0161rinktas Vyriausiosios lietuvi\u0173 tarybos Rusijoje nariu, bol\u0161evik\u0173 suimtas m\u0117nes\u012f kal\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n Gr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105 1918 m. gegu\u017e\u0119, o liepos 23 d. kooptuotas \u012f Lietuvos Taryb\u0105.<\/p>\n\n\n\n Nuo 1918 m. lapkri\u010dio 18 d. iki 1919 m. kovo 23 d. Marijampol\u0117s miesto burmistras. Nuo 1919 m. spalio 7 d. iki 1920 m. bir\u017eelio 19 d. \u2013 Vidaus reikal\u0173 ministras. Buvo Steigiamojo, I ir II Seim\u0173 narys. 1929 m. gruod\u017eio 20 d.- 1930 m. baland\u017eio 22 d. kal\u0117jo nuteistas vadinamoje \u201ela\u0161ini\u0173 skutimo\u201c byloje \u2013 u\u017e amerikoni\u0161k\u0173 la\u0161ini\u0173 kaip lietuvi\u0161k\u0173 tiekim\u0105 kariuomenei ir i\u0161 to pasipelnant (ekonomistas, istorikas Vladas Terleckas pagr\u012fstai abejoja tais kaltinimais). 1932-1940 m. Kalvarijos psichiatrin\u0117s ligonin\u0117s direktorius. 1941-1944 m. Gi\u017e\u0173 ir Keturvalaki\u0173 sveikatos punkto ved\u0117jas. 1944 m. pasitrauk\u0117 \u012f Vokietij\u0105, 1947 m. i\u0161vyko \u012f Brazilij\u0105. Dirbo San Paulo universitete Medicinos fakultete. Mir\u0117 1981m.spalio 8 d.<\/p>\n\n\n\n 1969 m. liepos 6 d. E. Draugelis \u017eurnalo \u201e\u012e Laisv\u0119\u201c redaktoriui \u012f\u017evalgiai ra\u0161\u0117 \u201eLietuva tikrai atgaus laisv\u0119 ir nepriklausomyb\u0119. \u010cia daug lems pasauliniai \u012fvykiai, bet ir mes patys suvaidinsim didel\u012f vaidmen\u012f \u2026 Lietuva v\u0117l atsikurs, subyr\u0117jus komunistinei Rusijai\u2026 Tada Lietuva \u012feis \u012f Europos Federacij\u0105, sukurt\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161kais pagrindais\u201c.<\/em><\/p>\n\n\n\n Suvalk\u0173 vir\u0161ininkas<\/p>\n\n\n\n Ko gero ma\u017eiausiai \u017einojome apie antr\u0105j\u012f miesto burmistr\u0105 Juoz\u0105 Sirut\u012f <\/strong>(jo nuotraukos niekur neaptikau), gimus\u012f, sp\u0117jama, 1887 metais Pasudonio kaime Liudvinavo vals\u010diuje Kalvarijos apskrityje. Gimimo metai n\u0117ra tiksl\u016bs, nes Pirmojo pasaulinio karo metu sudeg\u0117 Liudvinavo ba\u017eny\u010dios metrik\u0173 knygos, tad informacijos apie parapijie\u010dius tenka ie\u0161koti kituose i\u0161likusiuose dokumentuose ar liudinink\u0173 atsiminimuose.<\/p>\n\n\n\n \u017dinome, kad Juozo t\u0117vas Liudvikas Sirutis, Petro (1844-1920), motina Katrina Kazakaityt\u0117. Mokslus grei\u010diausia baig\u0117 Liudvinavo prad\u017eios mokykloje. 1914 m. Juozas Sirutis su \u0161eima nuo karo pasitrauk\u0117 \u012f Rusij\u0105, Tver\u0119. \u012e Marijampol\u0119 gr\u012f\u017eo 1918 m. T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 lapkri\u010dio 18 d. buvo i\u0161rinktas \u012f laikin\u0105j\u0105 miesto taryb\u0105 (buvo prezidiumo vicepirmininku), nuo lapkri\u010dio 22 dienos i\u0161rinktas Maisto sekcijos komisaru. 1919 m. sausio 7 dien\u0105 i\u0161rinktas \u012f apskrities Taryb\u0105, o nuo kovo 2 d. buvo komisijos nuostoliams apskrityje karo metu padarytiems pirmininku.<\/p>\n\n\n\n 1919 m. kovo 23 d. i\u0161rinktas \u012f Marijampol\u0117s miesto tarybos ir vykdomojo komiteto pirmininko (burmistro) pareigas, jose dirbo iki 1920 m. sausio 14 d. <\/p>\n\n\n\n Tuo pat metu, tiksliau nuo 1919 m. liepos 1d. iki 1919 m. rugpj\u016b\u010dio 18 d. jis buvo pirmuoju ir vieninteliu Lietuvos Respublikos Suvalk\u0173 miesto ir apskrities vir\u0161ininku. 1919 m. liepos 2 d. Marijampol\u0117s miesto savivaldyb\u0117s Tarybos protokole ra\u0161oma \u201eSulyg pra\u0161ymo pirmininko Siru\u010dio paliuosuoti j\u012f nuo pareig\u0173 ant 3 dien\u0173\u201c<\/em>, o 1919 m. liepos 20 d. protokole \u201eTarybos pirmininkas Sirutis pra\u0161\u0117, kad j\u012f Taryba m\u0117nes\u012f laiko skaityt\u0173 pirmininku, nors jis ir nebus Marijampol\u0117je\u201c<\/em>. T\u0105 pa\u010di\u0105 liepos 20 dien\u0105 jis kartu su 90 eilini\u0173 milicinink\u0173 bei 15 vyresni\u0173j\u0173 ir vadais pastot\u0117mis i\u0161va\u017eiavo \u012f Suvalkus. Rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f lenk\u0173 kariuomenei apsupus Suvalk\u0173 miest\u0105 lietuviai tur\u0117jo pasitraukti. Vidaus reikal\u0173 ministras tuojau pat paskyr\u0117 J. Sirut\u012f Alytaus apskrities vir\u0161ininku, ta\u010diau jis atsisak\u0117 pareig\u0173.<\/p>\n\n\n\n Nuo 1920 m. vasario 1 d. prad\u0117jo tarnyb\u0105 muitin\u0117je. Darbavosi \u012fvairiose Lietuvos vietose. Paskutin\u0117 i\u0161 j\u0173 \u2013 Kaunas, kuriame mir\u0117 1929 m. gruod\u017eio 21 d. Ten ir palaidotas.<\/p>\n\n\n\n Gerai \u017einomas J. Siru\u010dio s\u016bnus Stasys \u2013 Lietuvos diplomatas Kolumbijoje, \u017eurnalistas, redaktorius.<\/p>\n\n\n\n Metalurgijos chemikas<\/p>\n\n\n\n Juozas Barkauskas<\/strong> gim\u0117 1892 m. gegu\u017e\u0117s 30 d. Santakos kaime Kalvarijos vals\u010diuje Marijampol\u0117s apskrityje. T\u0117vai Juozapas (\u017einomas knygne\u0161ys) ir Katarina Paulionyt\u0117 Barkauskai tur\u0117jo 60 hektar\u0173 \u017eem\u0117s. <\/p>\n\n\n\n Medaliu baig\u0119s Marijampol\u0117s gimnazij\u0105, nuo 1911 m. rugs\u0117jo 1 d. iki 1916 m. vasario 1 d. studijavo Peterburgo Politechnikos institute. Specialyb\u0117 \u2013metalurgijos chemikas. V\u0117liau dirbo techniku Taline, Rusijos Baltijos karini\u0173 laiv\u0173 statykloje.<\/p>\n\n\n\n Nuo 1919 m. vasario 18 d. iki 1925 m. sausio 1 d. Marijampol\u0117s gimnazijoje dirbo chemijos, fizikos mokytoju (nuo 1920 m. gegu\u017e\u0117s 15 d. direktoriaus pavaduotojas). Marijampol\u0117s miesto burmistru i\u0161rinktas 1920 m. sausio 14 d. ir dirbo iki 1922 m. rugs\u0117jo 26 d. 1922 m. lapkri\u010dio 30 d. ir 1924 m. spalio 18 d. dirbo miesto Tarybos pirmininku.<\/p>\n\n\n\n 1925 m. sausio 1 d. -1927 m. kovo 15 d. buvo vidurini\u0173 mokykl\u0173 inspektorius, o po to iki 1929 m. kovo 21 d. specialiojo mokslo tar\u0117jas, Kaune.<\/p>\n\n\n\n Nuo 1925 m. rugpj\u016b\u010dio 25 d. iki gruod\u017eio 1d. komandiruotas \u012f Europos \u0161alis susipa\u017eino su amat\u0173 mokykl\u0173 darbu. Marijampol\u0117s valstybin\u0117s amat\u0173 mokyklos direktoriumi prad\u0117jo dirbti 1929 metais ir darbavosi iki jos likvidavimo 1941 m. liepos 1 d. 1937 m. jo vadovaujama mokykla dalyvavo Pary\u017eiaus parodoje, u\u017e dirbinius buvo apdovanota aukso medaliu. Pats J. Barkauskas apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu. Nuo 1942 m. sausio 15 d. Marijampol\u0117s valstybin\u0117s prekybos mokyklos direktorius.<\/p>\n\n\n\n 1937 m. gruod\u017eio 26 d. ved\u0117 vokiet\u0119 Eugenija \u0160elvaityt\u0119. Paskutin\u0117 \u017einoma gyvenamoji vieta karo metu 1942 m. Marijampol\u0117, Vytauto g. 60-4.<\/p>\n\n\n\n \u201eVar\u0161avinis siuv\u0117jas\u201c<\/p>\n\n\n\n Nepriklausomyb\u0117s Akto signataro vyskupo Justino Staugai\u010dio brolis Antanas Staugaitis<\/strong> (1876 m. baland\u017eio 8 d. \u2013 1954 m. gegu\u017e\u0117s m\u0117n.) gim\u0117 Tupikuose, \u017dvirg\u017edai\u010di\u0173 vals\u010diuje, \u0160aki\u0173 apskrityje. Kaip ra\u0161o savo atsiminimuose, mama mir\u0117 39 met\u0173 ir r\u016bpintis broliais tur\u0117jo vyriausias \u2013 kunigas Justinas. Jis nuve\u017e\u0117 14-met\u012f Antan\u0105 \u012f Var\u0161uvos amat\u0173 mokykl\u0105. Ten jis i\u0161moko siuv\u0117jo amato ir \u201ei\u0161\u0117jau 4 klases sekmadienin\u0117s amat\u0173 mokyklos, kurios kursas buvo lygus gimnazijos, tik be svetim\u0173 kalb\u0173\u201c.<\/p>\n\n\n\n Atostog\u0173 metu apsilank\u0119s t\u0117vi\u0161k\u0117je, ve\u017edavo draud\u017eiam\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 spaud\u0105 \u012f Var\u0161uv\u0105 ir ten platino tarp tenyk\u0161\u010di\u0173 lietuvi\u0173. Atvyko \u012f Marijampol\u0119 1902 m. ir ved\u0117 lietuvait\u0119 On\u0105 i\u0161 Punsko parapijos. Nuo t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 \u201eArtoj\u0173\u201c draugijos narys, valdybos kasininkas, nuo 1905 m. dalyvavo \u201e\u0160viesos\u201c draugijos, v\u0117liau \u201e\u017diburio\u201c draugijos veikloje. Neblogai \u017einoma istorija, kai 1903 m. jis prie savo siuvyklos Marijampol\u0117je pakabino i\u0161kab\u0105 \u201eVar\u0161avinis siuv\u0117jas A. Staugaitis\u201c, kur \u0161alia rusi\u0161ko buvo ir lietuvi\u0161kas u\u017era\u0161as. Policija reikalavusi t\u0105 i\u0161kab\u0105 nuimti, buvo i\u0161kelta byla ir priteista sumok\u0117ti 25 rubli\u0173 baud\u0105. Suvalk\u0173 apygardos teismas po Staugai\u010dio apeliacijos tok\u012f apylink\u0117s teismo sprendim\u0105 paliko galioti, bet tuomet siuv\u0117jas kreip\u0117si \u012f Senat\u0105 ir laim\u0117jo \u2013 to teismo sprendimas buvo panaikintas. <\/p>\n\n\n\n Bendradarbiavo laikra\u0161\u010diuose \u201eT\u0117vyn\u0117s sargas\u201c, \u201e\u016akininkas\u201c. Po spaudos draudimo panaikinimo ra\u0161\u0117 \u012f \u201eVilniaus \u017einias\u201c, \u201eLietuvi\u0173 laikra\u0161t\u012f\u201c, \u201e\u0160altin\u012f\u201c, \u201eVilt\u012f\u201c. 1909 m. organizavo Krik\u0161\u010dioni\u0173 darbinink\u0173 draugij\u0105.1917 m. rugs\u0117jo m\u0117nesio Vilniaus konferencijos dalyvis.<\/p>\n\n\n\n 1919 m. gruod\u017eio 16 d.-1920 m. gegu\u017e\u0117s 15 d. darbo inspektorius, 1920-1922 m. Steigiamojo Seimo narys, 1923 II seimo narys, Marijampol\u0117s miesto burmistras nuo 1922 m. rugs\u0117jo 26 d. iki 1931m. liepos 15 d. ir karo metais 1941-1942 m.<\/p>\n\n\n\n 1939 m. gegu\u017e\u0117s 27 d. Respublikos Prezidento aktu A. Staugai\u010diui, kaip pasi\u017eym\u0117jusiam asmeniui, nuo bir\u017eelio 1 d. buvo skirta pensija iki gyvos galvos po 60 Lt kas m\u0117nuo. Apie jo veikl\u0105 paliudijo daktaras Kazys Grinius ir dailininkas Antanas \u017dmuidzinavi\u010dius.<\/p>\n\n\n\n Gyveno Laisv\u0117s aik\u0161t\u0117s Nr. 24 (Kudirkos g. 26 ).<\/p>\n\n\n\n Po karo dar tur\u0117jo apie 3 hektarus \u017eem\u0117s miesto ribose. Galiausiai visa eil\u0117 toki\u0173 \u016bki\u0173, tarp j\u0173 ir Staugai\u010di\u0173, buvo paimta miesto vykdomojo komiteto \u017einion. 1951 m. mir\u0117 \u017emona ir dukra t\u0117v\u0105 pasi\u0117m\u0117 \u012f Kaun\u0105, kur jis mir\u0117 1954 m. gegu\u017e\u0119. Palaidotas Marijampol\u0117je.<\/p>\n\n\n\n \u201ePareigas teisingai atlieka\u201c<\/p>\n\n\n\n Juozas Maurukas<\/strong> (1896 m. kovo 14 d.- 1958 m. sausio 22 d. ) gim\u0117 Traki\u0161ki\u0173 kaime (Kvieti\u0161kio vals\u010dius Marijampol\u0117s apskritis), valstie\u010di\u0173 \u0161eimoje, t\u0117vai Motiejus ir Petronel\u0117.<\/p>\n\n\n\n Pirmojo pasaulinio karo metu gyveno Rusijos Charkovo gubernijoje, kur buvo evakuota Veiveri\u0173 mokytoj\u0173 seminarija ir kur 1918 m. kovo 1 d. baig\u0117 paskutini\u0105j\u0105 tos seminarijos mokytoj\u0173 laid\u0105.<\/p>\n\n\n\n Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Lietuv\u0105 nuo 1919 m. vasario 10 d. \u2013 Lietuvos kariuomen\u0117s savanoris. 1919 m. kovo 10 d. iki 1919 m. liepos 6 d. mok\u0117si ir baig\u0117 pirm\u0105j\u0105 Karo mokyklos laid\u0105. Dalyvavo Nepriklausomyb\u0117s kovose. Klaip\u0117dos sukilimo metu buvo su\u017eeistas. 1923 m. kovo 30 d. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, paskirtas rait\u0173j\u0173 \u017evalg\u0173 komandos vir\u0161ininku. Nuo 1924 m. sausio 1 d. iki 1925 m. vasario 5 d. Sein\u0173 apskrities pasienio apsaugos policijos I-os eil\u0117s rajono vir\u0161ininkas.<\/p>\n\n\n\n 1925 m. sausio 1 d.- 1929 m. rugpj\u016b\u010dio \u2013 Lazdij\u0173 mokytoj\u0173 kurs\u0173 d\u0117stytojas, v\u0117liau Sein\u0173 \u201e\u017diburio\u201c gimnazijos, Lazdij\u0173 gimnazijos mokytojas. Sein\u0173 \u201e\u017diburio\u201c gimnazijos direktorius kunigas Motiejus Gustaitis, atestuodamas mokytojo Juozo Mauruko darb\u0105 ra\u0161\u0117: \u201eGra\u017eiai su visais sugyvena ir pareigas teisingai atlieka\u201c<\/em><\/p>\n\n\n\n Nuo 1929 m. rugpj\u016b\u010dio 15 d. iki 1931 m. liepos 17 d. Marijampol\u0117s apskrities I rajono pradini\u0173 mokykl\u0173 inspektorius.<\/p>\n\n\n\n Nuo 1931 m. rugpj\u016b\u010dio iki 1940 m. liepos 11 d.\u2013 Marijampol\u0117s miesto burmistras. 1936 m. i\u0161rinktas \u012f IV Seim\u0105 III (Marijampol\u0117s) rinkimin\u0117je apygardoje.<\/p>\n\n\n\n 1940 m. liepos 11 d. soviet\u0173 represini\u0173 strukt\u016br\u0173 (NKVD) suimtas, kalintas Marijampol\u0117s kal\u0117jime, i\u0161silaisvino 1941 m. bir\u017eelio 22 d. prasid\u0117jus Vokietijos-Soviet\u0173 S\u0105jungos karui. \u0160eima 1941 m. bir\u017eelio 14 d. i\u0161tremta \u012f Altajaus kra\u0161t\u0105.<\/p>\n\n\n\n Iki antrosios sovietin\u0117s okupacijos dirbo Marijampol\u0117je \u201e\u017dagr\u0117s\u201c bendrov\u0117je.<\/p>\n\n\n\n V\u0117l suimtas 1944 m. gruod\u017eio 9 d. ir \u012fkalintas Vilkavi\u0161kyje. 1944 m. gruod\u017eio 26 d. nuteistas 5 metams tremties, 1946 m. i\u0161ve\u017etas \u012f Sibir\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u012e Lietuv\u0105 gr\u012f\u017eo 1955 metais ir po keli\u0173 met\u0173 mir\u0117. Palaidotas Marijampol\u0117je.<\/p>\n\n\n\n *****<\/p>\n\n\n\n Visi penki burmistrai kil\u0119 i\u0161 m\u016bs\u0173 kra\u0161to ir dirbo jam, jo \u017emoni\u0173 gerovei: vieni kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173, kiti kelis metus. Dabar labai sunku spr\u0119sti, k\u0105 vienas ar kitas padar\u0117, ko nepadar\u0117, kurio indelis \u012f miesto augim\u0105 didesnis ar ma\u017eesnis. Kiekvienas laikas tur\u0117jo savo i\u0161\u0161\u016bki\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" M\u016bs\u0173 kra\u0161to praeitis ir turtinga, ir garbinga, ta\u010diau da\u017enai net ir netolimoje istorijoje randame gausyb\u0119 \u201ebalt\u0173 d\u0117mi\u0173\u201c. Naudodamasis kai kuriais Lietuvos archyv\u0173 dokumentais, \u0161iame ra\u0161inyje siekiu supa\u017eindinu su penkiais m\u016bs\u0173 miesto burmistrais, dirbusiais nuo 1918 iki 1940 met\u0173. Buvo ir ministru Eliziejus Draugelis gim\u0117 1888 m. baland\u017eio 11 d. Bardausk\u0173 kaime Gi\u017e\u0173 vals\u010diuje Vilkavi\u0161kio apskrityje. … <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/42"}],"collection":[{"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/42\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":43,"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/42\/revisions\/43"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/urbonavici.us\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}