Marijampolę pasiekė dovana iš Brazilijos


M

                      Gražiai prasidėjo Pasaulio Lietuvių metai: iš Brazilijos, San Paulo mieste gyvenčios pirmojo nepriklausomos Lietuvos Marijampolės burmistro Eliziejaus Draugelio anūkės Elvios Maros į Lietuvos archyvus atkeliavo nemažas kiekis jos senelio dokumentų, nuotraukų kopijų. Ko gero pirmieji lietuvių archyvarų netiesioginiai kontaktai su šia ponia užsimezgė praeitų metų spalio mėnesį kuomet  į Braziliją lituanistinio paveldo paieškoms buvo išvykę Lietuvos valstybės archyvų darbuotojai: Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos vyriausiasis specialistas Darius Bujokas bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriaus pavaduotoja Sigita Baranauskienė ir Fotodokumentų skyriaus vedėja Inga Vizgirdienė. San Paulo valstijoje jie vykdė dokumentų, knygų paiešką, atranką, tvarkymą. Be kita ko jie lankėsi ir lietuviškų sodybų komplekse „Vila Lituania“ netoli Atibaia miestelio (apie 100 km nuo San Paulo).Šiuose bendruomenės namuose kolegos peržiūrėjo daug lietuvių emigrantų dokumentų. Ten rasta organizacijų ir pavienių asmenų dokumentų, knygų ir net penkios kino juostos.  Nemažai vertingų dokumentų dar yra išsibarstę atskirose lietuvių šeimose, todėl archyvarų susitikimo su vietos lietuviais metu buvo paraginta išsaugotus dokumentus ir jei ne originalus, tai bent jų kopijas, su jau atrinktomis vertybėmis atsiųsti į Lietuvą.  Dalį Brazilijoje rastų nuotraukų į Lietuvą pervežė patys archyvarai, gi likusieji t.y. 15 įvairaus dydžio dėžių ir minėtos kino juostos turėtų pasiekti Lietuvos archyvus šių metų viduryje. Su mūsų miesto pirmojo burmistro anūke ekspedicijos dalyviams  susitikti nepavyko – ji buvo kelionėje, tačiau ji pranešė, kad saugoja senelio ir jo šeimos nuotraukas, dokumentus ir galinti visa tai perduoti į Lietuvą.  Pažadą  ji  ištęsėjo:  gauta dar istorikus dominančių dokumentų, kurių didžiąją dalį bus galima pamatyti Kauno regionino valstybės archyvo Marijampolės filiale, parodoje, kurią planuojama surengti pavasarį.

Apie Eliziejaus Draugelio gyvenimą žinoma nemažai, kadangi  jo interesų bei  veiklos laukas buvo labai platus ir toje veikloje jis paliko ryškių pėdsakų (tuo pačiu ir tai fiksuojančių dokumentų): buvo aktyvus gimnazistas, geras gydytojas, rūpestingas miesto burmistras, ministras, Lietuvos valstybės tarybos narys, geras tėvas ir senelis ir t.t.

Eliziejus Draugelis gimė 1888 m. balandžio 11 d. Bardauskų kaime Gižų valsčiuje Vilkaviškio apskrityje. Tėvas Petras (mokytojas, knygnešys, palaidotas Marijampolėje), motina Rozalija (Roza) Giliūtė. Jų šeima užaugino septynis vaikus, kurie savo darbais garsino Lietuvą. Be Eliziejaus, broliai Bronius, Vladislovas, Simonas Jonas, seserys Apolonija, Ona, Magdalena.  Mokėsi Eliziejus Bardauskų pradinėje mokykloje. 1900 m. įstojo į Marijampolės vyrų gimnaziją. Baigęs ją 1909 m. pradėjo studijuoti Maskvos universiteto  Gamtos fakultete, 1910 m. perėjo į Medicinos fakultetą ir jį baigė 1914 m. o jau rugpjūtį buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, kur 3 metus tarnavo gydytoju. 1917 m. Voroneže išrinktas Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje nariu, bolševikų suimtas mėnesį kalėjo.

Grįžo į Lietuvą 1918 m. gegužę, o  liepos 23 d. kooptuotas į Lietuvos Tarybą. Nuo 1918 m. lapkričio 18 d. iki 1919 m. kovo 23 d. Marijampolės miesto burmistras. Nuo 1919 m. spalio 7 d. iki 1920 m. birželio 19 d. -Vidaus reikalų ministras. Buvo Steigiamojo, I ir II Seimų narys. 1926 m. birželio -1927 m. liepos Sveikatos departamento direktorius, vėliau dirbo Kauno ligoninėse. 1932-1940 m. Kalvarijos psichiatrinės ligoninės direktorius. 1941-1944 m. Gižų ir Keturvalakių sveikatos punkto vedėjas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1947 m. išvyko į Braziliją. Dirbo San Paulo universitete Medicinos fakultete. Mirė 1981m. spalio 8 d.