Iš Marijampolės amatų mokyklos istorijos


Marijampolės valstybinė amatų mokykla įkurta 1926 m. balandžio 15 d. Organizuoti Lietuvoje tokio tipo mokyklas buvo pavesta į Švietimo ministeriją dirbti mokyklų inspektoriumi 1925 metais pakviestam Juozui Barkauskui. Jis nuo 1919 m. dirbo mokytoju Marijampolės berniukų gimnazijoje, o 1920-1922 m. buvo miesto burmistru.

Nuo 1925 m. rugpjūčio 25 d. iki gruodžio 1 d. J. Barkauskas buvo komandiruotas į Vokietiją, Čekoslovakiją, Italiją, Šveicariją susipažinti su šių šalių atitinkama patirtimi. Po to būrelis gabių jaunų vyrų, turėjusių darbo su medžiu patirties, buvo išsiųsti į Čekoslovakijos amatų mokyklas. Čia  mokslus baigė Marijampolės amatų mokykloje įvairiais metais dirbę mokytojai: Petras Vėbra, Petras Babeckis, Vytautas ir Kazys Karaliai.

Pirmuoju Amatų mokyklos vedėju buvo paskirtas Mokytojų seminarijos direktorius kunigas Pijus Dambrauskas. Jis mokyklai užleido dalį seminarijos patalpų. Pirmuoju praktikos darbų mokytoju buvo garsus bažnyčių meistras Adomas Karalius.

Pradžioje veikė stalių skyrius, o nuo 1932 m. – medžio drožėjų, nuo 1936 m. rudens – dailidžių.

1929 m. kovo 23 d., Švietimo ministro įsakymu, Juozas Barkauskas paskirtas Marijampolės stalių amato vidurinės mokyklos (pavadinimas įvairavo) vedėju. Mokyklai jis vadovavo visą  mokyklos egzistavimo laiką, greičiausiai iki II Pasaulinio karo pabaigos.

Pirmosios sovietinės okupacijos pabaigoje mokyklą likvidavo, ji turėjo būti uždaryta nuo 1941 m. liepos 1 d., tačiau birželio 22 d. prasidėjus Vokietijos – Sovietų Sąjungos karui, šis ketinimas nebuvo įgyvendintas, o vokiečių okupacinė valdžia  paliko J. Barkauską dirbti Marijampolės I valstybinės amatų mokyklos direktoriumi.

1936 m. čia dirbo penki mokytojai, mokėsi apie 60 moksleivių. 1938 m. mokykla turėjo keturias stalių klases, kuriose mokėsi 61 mokinys, ir tris dailidžių klases – 39 moksleiviai. Priimta ir naujų mokytojų. Be jų mokykloje dirbo: buhalteris, raštvedys, trys sargai.

Mokykla neturėjo savų patalpų, jos nuomotos įvairiose miesto vietose: Marijos Penčilienės namuose Bažnyčios g.10 veikė didžiosios ir mažosios dirbtuvės, keletas sandėlių; Dovydo Esso – Seminarijos g. 5, Elijo Bialoblockio namuose Vilkaviškio g.13, N. Bialoblockio Kauno g. 18, dirbtuvės Vytauto g. 55 ir Rygiškių Jono berniukų gimnazijos fligelyje. Prieš pat pirmąją sovietinę okupaciją Amatų mokyklai perduotos senosios žydų pradžios mokyklos patalpos, kurios jau buvo pripažintos netinkamomis ir nugriautinomis…

Dar 1930 m. J. Barkauskas buvo parengęs Amatų mokyklos rūmų projektą. Turėta ir žemės sklypų Kvietiškio dvaro teritorijoje, kurioje buvo galima rūmus statyti. Pagal mokyklos vedėjo projektą ir aprašymą: „Mokyklai patalpą tektų statyti fasadu pagal plentą (Vytauto g.), apie 10 m. nuo jo atsitraukus, ir užsukti jį pagal Jablonskio gatvę.“ Dėl įvairių aplinkybių projektas liko neįgyvendintas.

Kiekvienas šios mokyklos mokytojas vertas ne tik straipsnio, bet ir atskiros knygos. Petras Vebra, skulptorius, medžio drožėjas, baigęs amatų mokslus Čekoslovakijoje, dirbo nuo 1932 m. ir vadovavo drožėjų skyriui, po karo pasitraukė į Vakarus. Tarp jo mokinių buvo būsimasis skulptorius Vytautas Kašuba.

Vytautas Karalius 1928 m. baigė Marijampolės valstybinę Rygiškių Jono gimnaziją ir  medžio apdirbimo mokyklą Chrudime,  Čekoslovakijoje. Dirbo amatų mokyklose: nuo 1931 m. – Šiaulių, o nuo 1934 m. rugsėjo – Marijampolės.

Antanas Penčyla gimė Marijampolėje, čia baigė berniukų gimnazijos dvi klases. Nuo 1911 m. dirbo tėvo dirbtuvėje staliaus, bažnytinių baldų, altorių dažymo ir dekoravimo darbus. Nuo 1927 m. dirbo savarankiškai. Amatų mokykloje nuo 1930 m.

Petras Babeckas mokėsi pradžios mokykloje Sasnavoje. Iš tėvo išmoko staliaus, šaltkalvystės, statybos darbų. Dirbo įvairiose mokyklose. Gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, 1927- 1929 metais mokėsi Čekoslovakijoje.

Leitenantas Vaclovas Nenortas dirbo karinio parengimo mokytoju. 1941 m. prasidėjus Vokietijos –SSSR karui buvo paskirtas Marijampolės burmistro padėjėju, ėjo ir burmistro pareigas. Po karo pasitraukė į Vakarus.

Mokykloje įvairiu laiku taip pat dirbo mokytojai: Teresė Totoraitienė, Aldona Jarumbavičiūtė, Bronius Gylys, Vincas Košuba (Vytauto Kašubos brolis), Juozas Dailydė, Simonas Babarskas, Juozas Modgabis, Adolfas Rimkus, Juozas Žiugžda, kun. Jeronimas Valaitis, Viktoras Ūsas ir kiti. 

Ko gero žinomiausias amatų mokyklos auklėtinis yra skulptorius Vytautas Alfonsas Kašuba, kuris mokėsi nuo 1931 iki 1934 m. Štai ką jis rašo apie savo pirmuosius darbus mokykloje: „Būdamas mokiniu pirmoje klasėje padariau ąžuolinį staliuką ant vienos kojos ir knygoms išardomą spintą iš pušinių lentų. Antroje ir trečioje klasėje būdamas drožiau tik modelius ir prie baldų pagrąžinimus. Atskirų daiktų neišdrožinėjau. Ketvirtoje klasėje būdamas išdrožiau: Marijos statulą apie 80 ct. aukščio, Šv. Jono stovylą apie 1.10 mtr. aukščio, su švyturiu ant aro apie 1.5 mtr. iki stovylos galvos viršaus, Prezidento A. Smetonos biustą, rašalinę su liūtu ir gyvate, keturias pelenines su katinu ir vieną rėmą paveikslui apytikriai 22х35. Mano išdroštą rėmą mokykla nuauksavo…“ Stodamas 1935 m. į Kauno meno mokyklą kartu su prašymu Vytautas pateikė ir šešias „mokyklos laikais dirbtų darbų nuotraukas“.

Mokyklos auklėtinių darbų parodos buvo laukiamos ne tik marijampoliečių, bet apylinkių ir kitų miestų gyventojų. Paprastai jos būdavo organizuojamos baigiantis mokslo metams. Lankytojų būdavo gausu, o dirbinius išpirkdavo pirmomis dienomis. Mokytojams ir mokiniams tai buvo ne tik moralinė paskata, bet ir nedidelis pelnas, patekdavęs į specialų fondą, iš kurio šelpti neturtingi ir darbštūs mokiniai.  Parodų metu vyko ir loterijos. Antai 1935 m. rugsėjį surinkta pajamų 313 Lt. Laimėjimuose buvo 8 poros slidžių („pašliūžų“) ir 5 rogutės vaikams, sulankstoma kėdutė mažam vaikui, „gėlinyčia su knygine“, patefono spintelė.

Amatų mokyklos gaminiai buvo gerai vertinami ir sklido po Lietuvą. Mokyklos absolventai dirbo įrengdami Respublikos Prezidento kambarį Kaune, Karininkų ramovėje, pagal architekto S. Kudoko projektą.

Marijampolės miesto savivaldybės užsakymu pagaminti langai, 1934 m. pulko karininkų Ramovei rėmai paveikslams, daug užsakymų buvo iš Cukraus fabriko. Apskrities savivaldybės užsakymu Sodžiaus muziejui padarytos dvi pušinės spintos ir dvi lentynos, Valstybinei psichiatrinei ligoninei Kalvarijoje 1931 m. pagaminta 30 medinių spintelių prie lovų. Gyventojai mielai pirkdavo įvairius baldus: valgomojo bufetus, virtuvės stalus, miegamojo, bažnytinius suolus, dėžes šautuvams. Amatų mokyklos mokytojai ir mokiniai  puošė bažnyčias, gyventojų namus.

Marijampoliečių gaminiai puikiai vertinti ir užsienyje: 1937 m. mokykla su savo dirbiniais dalyvavo tarptautinėje Paryžiaus parodoje „Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime“ ir buvo apdovanota aukso medaliu.